Praėjusiais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose surengtas išskirtinai sėkmingas paramos telkimo vajus, skirtas surinkti lėšų garsaus partizanų vado, pulkininko Juozo Vitkaus Kazimieraičio atminimui Lietuvoje įamžinti.
Juozo Vitkaus Kazimieraičio atminimo draugijos tikslas – šiais metais visuomenei pristatyti istorinį dokumentinį filmą, išleisti elektroninę, Vytauto Vitkaus knygos „Kazimieraitis“ pagrindu paruoštą, Dzūkų grupės štabo dienoraščio ištraukomis ir nuotraukomis papildytą knygos versiją, kurią lengvai internete galėtų susirasti kiekvienas besidomintis.
Planuose – rimta knyga
Draugija šiemet pradės ruošti ir planuotų suspėti išleisti naują, turiniu išskirtinę knygą, kurioje atskiri autoriai nagrinėtų skirtingus Juozo Vitkaus Kazimieraičio veiklos ir gyvenimo aspektus.
Sudėtinga būtų rasti autorių, kuris nuosekliai būtų išnagrinėjęs visą Juozo Vitkaus gyvenimą ir veiklą, bei turėtų kompetencijos vertinti skirtingus to labai sudėtingo istorijos laikotarpio aspektus, tačiau atskiri autoriai jau šiandien gali pasidalinti vertingomis įžvalgomis konkrečia tematika.
Šiandien dienai nėra knygelės, kurioje aiškiai ir paprastai, skaitytojui suprantama kalba būtų apžvelgti svarbūs Pasipriešinimo kovos etapai. Jaunam žmogui ar tiesiog skaitytojui kyla elementarūs klausimai apie bunkerius, apie partizanų gyvenimo sąlygas, iš kur jie gaudavo maisto, įrankių kovai? Kur prausdavosi? Kaip pasirinkdavo slėptuvės vietas. Kaip susisiekdavo vieni su kitais? Kaip slėpdavosi atsitraukiant? Kaip perduodavo informaciją? Kaip be kompiuterio ir telefonų Kazimieraitis sugebėjo valdyti tūkstančių vyrų kariauną? Visi šie, atrodytų, buitiniai, labai kasdieniški, rodos, nesvarbūs aspektai padeda aiškiai suvokti tos aukos dėl Lietuvos laisvės, dėl mūsų nepriklausomybės, dydį, tą pasiaukojimą. Šių aspektų visuma įkvepia ir padeda suprasti, kokie narsūs ir garbingi buvo mūsų miško broliai.
Nėra atsakyta ir į klausimą, kokią vietą Lietuvos karybos istorijoje ir apskritai pasipriešinimo kovoje užėmė Juozo Vitkaus ruošti karinės tvarkos statutai, įsakymai. Skaitant juos aiškiai juntama aukšto rango Lietuvos karininko patirtis ir profesionalumas. Ar Vitkaus parengta partizanų priesaika gali būti laikoma 1949 m. partizanų deklaracijos pagrindu. O Adolfo Ramanausko-Vanago ruoštame tekste justi kazimieraitiška dvasia. Nėra svarstyta, kuo išskirtinis buvo Kazimieraičio organizaciniai telkimo darbai? Kodėl tuo metu buvo svarbu išleisti drausmės įsaką. Istorikai ir mokslininkai galėtų detaliau išanalizuoti Kazimieraičio karybos, organizacinę veiklą iš šių dienų perspektyvų. Todėl Juozo Vitkaus Kazimieraičio atminimo draugija mato prasmę bendram darbui suburti istorikų ir mokslininkų redakcinę kolegiją ir paruošti unikalią vertingų straipsnių rinktinę, kurią su malonumu skaitysime ir Lietuvoje, ir išeivijoje.
Dokumentinis filmas jau turi kontūrus
„Didžiausias iššūkis – viską sutalpinti į skirtą laiką, nes tema tokia plati ir, rodos, viską svarbu parodyti, nieko nesinori praleisti“, dalinosi filmo režisierė Agnė Zalanskaitė. Svarbu pabrėžti, kad praėjusiais metais pradėti dokumentinio filmo darbai jau įgijo aiškius kontūrus. Yra nufilmuota didžioji dalis interviu. Pasak režisierės ir scenarijaus autorės A. Zalanskaitės, filme nuosekliai ir gražiai persipins istorikų komentarai, Dzūkų grupės štabo dienoraščio ir jautrių Kazimieraičio laiškų mylimajai ir šeimai fragmentai.
Apie darbus vienijant Pietų Lietuvos partizanus filme pasakoja istorikas Algis Kašėta, NKVD veikimo metodus naikinant Pasipriešinimą ir „medžiojant“ Kazimieraitį pasakoja istorikas ir Seimo narys Arvydas Anušauskas, unikaliais liudijimais dalinasi Juozą Vitkų-Kazimieraitį pažinojęs partizanas Juozas Jakavonis-Tigras, kurio namų kieme buvo įrengtas bunkeris. „Kazimieraitis man buvo kaip tėvas. Niekada nepamiršiu, kaip jis mane išmokė kalbėti Marijos litaniją. Vėliau ją ir tremtyje nuolat kalbėjau ir vis prisimindavau vadą“, filme pasakoja J. Jakavonis. Asmeniniais liudijimais juostoje dalinsis ir Juozo Vitkaus Kazimieraičio sūnus Rimgaudas, anūkas, kun. Gintaras Vitkus SJ ir kiti šeimos nariai.
Šiuo metu baigiamas ruošti galutinis filmo scenarijus ir prasidės montavimo, bei papildomų filmavimų sesijos dengimams. Filmą planuojama visuomenei pristatyti š.m. liepos mėnesį.
Sėkmingas vajus išeivijoje
Juozo Vitkaus-Kazimieraičio atminimo draugija įgyvendindama projektus bendradarbiauja su Lietuvos gyventojų Genocido ir Rezistencijos Tyrimo Centru ir kitais socialiniais partneriais.
Vajaus metu išeivijoje projektams sutelkta net 9650 USD.
Juozo Vitkaus šeimos ir atminimo draugijos vardu norime nuoširdžiai padėkoti visiems, aktyviai prisidėjusiems prie vajaus organizavimo ir rėmusiems veiklą.
Juozo Vitkaus šeima, artimieji ir bičiuliai ypatingą padėką reiškia Jurgio ir Tado Biručių šeimai, aktyviai organizavusiai paramos telkimo vajų, taip pat aa. Antanui Dundzilai ir jo sūnums Tomui ir Viliui, kurie vykdydami testamente išreikštą tėvelio norą remti mokslinius tyrimus, knygų ir straipsnių, susijusių su lietuvių tautos išlikimu siaubingo sovietinės okupacijos laikotarpiu, skyrė pulk. Kazimieraičio draugijos veiklai 4000 USD. Esame dėkingi dosniai aukojusiems Ritonei ir Teodorui Rudaičiams, amerikiečiui advokatui……., Laimai ir Jonui Šalčiams, partizano Juozo Lukšo-Daumanto našlei Nijolei Bražėnaitei-Paronetto ir gausybei išeivijos lietuvių, kuriems svarbu garbingai prisiminti tuos, kurie savo gyvybėmis padėjo atgauti Lietuvos nepriklausomybę. Ypač svarbus Jurgio ir Tado Biručių vaidmuo, nes būtent jie, palaikydami savo šeimos narių, ėmėsi telkti vajaus pajėgas, burti žmones.
Vajus JAV iš esmės baigia savo veiklą, tačiau tikimės, kad dabar mums pavykti išjudinti Lietuvoje gyvenančius ir partizanų vaidmenį branginančių žmonių dosnumą. Juozo Vitkaus vaikai ir vaikaičiai taip pat jau yra surinkę ir patys paaukoję keletą tūkstančių eurų. Apie savo pasiryžimą prisidėti prie pulkininko vardo įamžinimo jau pareiškė Mjr. Ramūnas Jurskis, Lietuvos kariuomenės inžinerijos bataliono, kuris pavadintas Juozo Vitkaus vardu, vadas. Prie elektroninės knygos leidybos jau darbuojasi Kazimieraičio proanūkės Milda Vitkute, bei jos sesuo Dalia su savo vyru Andriumi Družiniu, istorikas Tomas Kašėta.
Juozo Vitkaus Kazimieraičio atminimo draugija visų aukotojų pavardes skelbs tiek filmo titruose, tiek knygose. “Labai svarbu, kad visuomenė Lietuvoje ir svetur žinotų pavardes žmonių, kurie šiandien prisideda prie Pasipriešinimo kovų dalyvių gyvojo įamžinimo. Knygos, filmai, straipsniai, žygiai padeda atrasti arba iš naujo prisiliesti prie mūsų Lietuvos didingos istorijos, o kartu rasti drąsos šiandien sąžiningai ir dorai kurti ateities Lietuvą”, įsitikinęs Juozo Vitkaus Kazimieraičio atminimo draugijos vadovas, Kazimieraičio anūkas Kastytis Vitkus.
Jeigu norite prisidėti prie Draugijos įgyvendinamų projektų ar paremti mūsų veiklą, rekvizitus rasite čia.