Partizaninis karas už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, kaip atsakas į 1940-1941 m. okupaciją ir 1944 m. sovietų valdžios veiksmus prasidėjo 1944 m. vasarą-rudenį.

Lietuvoje tikėta, jog komunistų valdymas ilgai netruks, o JAV ir D. Britanija ilgainiui įvykdys Atlanto Chartijos pažadus sugrąžinti nepriklausomybę dėl karo jos netekusioms šalims, kad Vakarai pakils į žygį prieš Stalino valdomą SSRS. Į ginkluotą kovą sukilta, idant atėjus metui būtų galima perimti valdžią į savo rankas.

Ginkluotą pasipriešinimą skatino žiaurus ir negailestingas sovietų teroras prieš civilius žmones, prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją, be to sovietų valdžia, siekdama nuslopinti pasipriešinimą, terorizavo vietos gyventojus, karinių akcijų metu naikino, degino sodybas, siekiant įbauginti žudė nekaltus žmones.

1944-1946 m. susidarė stambūs (iki 100 kovotojų), partizanų būriai – iš viso apie 30 tūkstančių vyrų, kurie kontroliavo visą Lietuvą, išskyrus miestus, apsistodavo kaimuose, pastatydavo sargybos postus, o pasirodžius NKVD dalims stodavo į mūšį.

Organizuota partizaninė kova prieš okupantus, turėjusi kelis etapus, tęsėsi iki 1953 m. Partizanai negavo jokios pagalbos iš užsienio demokratijų. Kaimo gyventojai partizanams teikė maistą, rūbus, padėjo apsirūpinti ginklais, šaudmenimis, medikamentais.
Lygiagrečiai vyko neginkluota kova: veikė pogrindinės organizacijos, partizanai gausiai leido spaudą ir atsišaukimus.

1949 m. kovotojai sukūrė bendrą vadovybę, įkūrė organizaciją – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį, pasirašė politinę deklaraciją, įtvirtinusią siekius atkurti demokratinę Lietuvos Respubliką.

1944-1953 m. suimta ir įkalinta apie 186 000, ištremta apie 118 000 Lietuvos gyventojų, didelė dalis jų už paramą partizanams.

Nors partizaninis karas, kovojant vienų vieniems, ir pralaimėtas - karo reikšmė didelė, nes sunaikintas propagandinis blefas, kad 1940 m. Lietuva savanoriškai „įstojo“ į SSRS. Visuotinį jo mastą liudija netgi okupantų baudžiamųjų akcijų duomenys: 1944-1953 m. MGB organai sunaikino 2353 partizanų grupes, nukovė 20 000 partizanų, suėmė 19 000. Iš viso nukovė, suėmė ar legalizavo 120 000 žmonių, paėmė 9 patrankas, 30 prieštankinių šautuvų, 31 minosvaidį, 3002 kulkosvaidžius, 40 000 automatų, šautuvų ir pistoletų, 557 rašomąsias mašinėles ir dauginimo aparatus.