„Aš iš savo žemės – nė žingsnio! Toks mano pasirinkimas”, – ši frazė režisierės Agnės Zalanskaitės dokumentiniame filme „Bučiuoju, Juozas“ – ne iš feisbuko įrašų ištraukta. Dokumentika pasakoja tikrą istorija apie aukščiausio rango Lietuvos karininką, pulkininką leitenantą Juozą Vitkų-Kazimieraitį. Kartu su žmona ir šešiais vaikais palikęs pasitraukimo galimybę namuose, 1945 metais jis pasirinko kovą už Lietuvos laisvę.
2022 metų lapkritį oficialiai pranešta, kad Leipalingyje, buvusio sovietų stribyno kieme atrasti pasipriešinimo kovų pradininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. Filmo premjera Lietuvos kino teatruose – rugsėjo 29, prieš numatomas valstybines Juozo Vitkaus laidotoves.
„Tai filmas apie laisvę laisviems žmonėms“, – sako režisierė A. Zalanskaitė, pakvietusi filmo istoriją papasakoti aktorių Dainių Kazlauską ir aktorę Gabiją Siurbytę. Rekonstruoti partizano pasakojimai, intymūs jo žmonos Genovaitės ir bendražygių prisiminimai filme persipina su dokumentine medžiaga, istorikų vertinimais ir šeimos liudijimais. Filme kalba Juozo Vitkaus sūnus Rimgaudas Vitkus, vaikaitis Gintaras Vitkus SJ, istorikas dr. Arvydas Anušauskas, karininkas ir Kazimieraičio palaikų paieškos iniciatorius Ernestas Kuckailis. Anų dienų tikrovę atkuria istorinės rekonstrukcijos scenos, kuriose suvaidino daugiau nei 50 aktorių.
Filmo pavadinimas – „Bučiuoju, Juozai“, tarsi pabrėžia intymų ir švelnų pasakojimo toną, juo labiau, kad partizanas savo laiškus žmonai, broliams ir mamai būtent taip ir pasirašydavo: „Bučiuoju, Juozas“, „Visų išsiilgęs Juozas“.
„Nesuprasi, žiūri dokumentiką, ar vaidybinį filmą. Labai įtaigiai padaryta“, – po išankstinės filmo peržiūros sakė pirmasis atkurtosios Lietuvos valstybės vadovas, prof. Vytautas Landsbergis.
Filmo režiesierė A. Zalanskaitė teigia, kad būtent nuo Juozo Vitkaus-Kazimieraičio prasidėjo jos pažintis su Laisvės kovų istorija. Pasipriešinimo Pietų Lietuvoje kovų pradininko asmenybėje telpa ir ištikimas, atsakingas šeimos vyras, ir pasiaukojantis, prisiekęs karys, ir laisvę mylintis žmogus. „Šiais laikais – tai retas derinys“, – sako kino režisierė.
Pirmąjį savo filmą apie J.Vitkų-Kazimieraitį ji sukūrė dar 2017 metais. Filmas buvo sukurtas partizano šeimos prašymu ir vadinosi „Nepaprasta auka“. „Kai 2022 metų spalį pirmą kartą išgirdome, kad gali būti atrasti Kazimieraičio palaikai, natūralu, kad mano reakcija buvo – nejaugi, senasis mano filmas bus pagrindinis istorinis pasakojimas apie legendinę asmenybę? Po mėnesio apsisprendžiau, kad kursiu naują filmą, tačiau, kaip sukurti jį tokį, kuris galėtų būti įdomus jaunam žmogui? Dinamišką ir dominantį ne tik istorijos mėgėjus, o plačiąją auditoriją? Gavusi šeimos pasitikėjimą, apsisprendžiau scenarijų rašyti pirmuoju asmeniu.“
Partizano pasakojimą režisierė įdėjo į aktorių D. Kazlausko ir G. Siurbytės lūpas. Jo bendražygio Adolfo Ramanausko-Vanago balsu prabilo aktorius Darius Petkevičius. Pagrindinis pasakojimo šaltinis – originalūs Juozo Vitkaus laiškai žmonai, Adolfo RamanauskoVanago atsiminimai „Daugel krito sūnų“ ir Vytauto Vitkaus knyga „Kazimieraitis“.