„Mylėk mus, Lietuva! Dar skaudūs lietūs dulkia, dar aidi žemėj tų dienų audra. Mes čia gyvi, mes nepavirsim dulkėm. Už laisvę žuvusiems mirties nėra…“, – rašė Dzūkijos miškuose žuvusio partizano sūnus, poetas ir skulptorius Albertas Belevičius.
Šias eiles apie amžiną laisvės kovotojų atmintį puikiai liudija kasmet organizuojamas prasmingas, jautrus ir susikaupimo kupinas žygis į Pietų Lietuvos partizanų vado, pasipriešinimo kovų pradininko, pulkininko Juozo Vitkaus–Kazimieraičio žiemos vadavietę, esančią Marcinkonių šiluose, aukštame skardyje prie pat veržlaus Skroblaus upelio.
Šių metų žygis, kuriame dalyvavo beveik šimtas žygeivių, buvo ypatingas, o šios eilės labai simboliškos – 2022 m. lapkričio 28 d. oficialiai patvirtinta, jog rasti pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.
Įdomios istorijos peripetijos – šioje vadavietėje buvę partizanai buvo užpulti 1946 m. sausio dvyliktą dieną. Tuomet čia žuvo vienas partizanas Jonas Kraunelis–Ėglis, buvo suimti Liudas Mulerskas–Naras ir Pranas Platūkis–Karklas, o Vytautas Kraunelis–Žilvitis sugebėjo pasitraukti. Tądien čia buvo viena auka vardan Lietuvos laisvės, o po 45-erių metų kruvinais sausio įvykiais laisvės kovų aidas atsikartojo Vilniuje.
Daugiau – AlytusPlius.lt