Pradžia / Istorija / Štabo dienoraštis

Pirminis šaltinis · 1945–1946

Dzūkų grupės štabo dienoraštis

Partizanų štabo įrašai – nuo pirmosios sueigos Kabeliuose iki paskutinės žiemos bunkeryje prie Skroblaus upelio. Kazimieraitis įsakė juos rašyti, kad liktų teisingas kovų dėl laisvės vaizdas. Dienoraštis išliko todėl, kad 1946 m. sausio 12 d. jį paėmė sovietų saugumas.

„Dienoraščių tikslas: palikti teisingą kovų dėl laisvės vaizdą, kaip medžiagą istorijai ir pagelbėti vėliau surasti tuos tyliuosius, mažai kam žinomus didvyrius.“

Dzūkų grupės štabo įsakymas Nr. 1, 1945 m. gegužės 7 d.
146įrašai
1945 04 04pirmasis įrašas
1946 01 06paskutinis įrašas
≈ 45 min.skaitymo
Dvi datosPrie kiekvieno įrašo – įvykio data ir data, kada jis užrašytas. Dalis įrašų užrašyta po kelių savaičių.
SlapyvardžiaiDienoraštyje jie rašomi DIDŽIOSIOMIS raidėmis. Spustelėkite – pamatysite, kas slėpėsi po slapyvardžiu.
VertimasLietuviškas originalas neišliko. Tekstas išverstas iš rusų kalbos vertimo, rasto saugumo archyve.
Algio Kašėtos įvadas, šaltiniai ir pažymaApie dienoraštį

Praėjus pusei amžiaus nuo tragiškų pokario metų, tyrinėtojams nelengva atkurti ginkluoto lietuvių tautos pasipriešinimo raudonajam okupantui istoriją, o ypač pirmuosius kovų už laisvę metus, kai stichiška partizanų kova peraugo į organizuotas kovines struktūras, pritaikytas partizaninės kovos sąlygoms. Gyvų to laikotarpio įvykių liudininkų, betarpiškai dalyvavusių kuriamose ginkluoto pogrindžio vadovaujančiose grandyse, galinčių savo atsiminimais atkurti dalį tų įvykių panoramos, išliko vienetai. Tuo tarpu sovietinių represinių struktūrų – NKVD ir NKGB dokumentuose rimtos pogrindžio veiksmų analizės nėra – tas pradėta daryti vėliau. Todėl ypatingą reikšmę turi išlikę to meto partizanų dokumentai. Tokią situaciją tarsi numatė Dzūkijos partizanų organizatorius ir vienytojas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Jau 1945 m. gegužės 7 dieną išleistame pirmajame jo vadovaujamo Dzūkų grupės štabo įsakyme, skirtame partizanų vadams, įsakoma: „Kuopų ir batalionų vadai veda operacijų ir veiksmų dienoraštį, kuriame kiek galima suglaustai aprašomi visi partizaniniai veiksmai.“1 Pats J. Vitkus nuo pat pirmųjų įsijungimo į partizaninį gyvenimą dienų pradėjo rašyti Dzūkų grupės štabo veikimo dienoraštį, kuriame stengėsi tiksliai fiksuoti visus reikšmingesnius įvykius. Žinoma, autorius, kaip ir daugelis lietuvių, tikėjosi, kad padedant demokratinėms vakarų valstybėms, Lietuva jau gan greitai atgaus laisvę ir nepriklausomybę. Tačiau pirmiausia štabo dienoraščiu „pasinaudojo“ ne istorikai. 1946 m. sausio 12 d., likvidavus netoliese Rudnios km. (Marcinkonių vls. Alytaus apskr.) miške prie Skroblo upelio esančią Dzūkų grupės vadavietę, štabo dienoraštis pateko į priešo rankas. Deja, originalas neišliko. Buvusiame KGB archyve Vilniuje rasti mašinraščiai su dienoraščio vertimais į rusų kalbą2 3, todėl rengiant publikaciją, tekstas išverstas į lietuvių kalbą. Dienoraštis buvo rašomas tokia forma: eilės numeris, veiksmų užrašymas, veiksmų data, veiksmų užrašymo data.

Publikacijoje nespausdiname veiksmų registracijos eilės numerio, kadangi tas nebūtina.

Dienoraštį papildome su Dzūkų grupės štabo veiksmais, susijusiais pirmaisiais štabo įsakymais4 ir mobilizaciniu skelbimu5. Šiuos dokumentus saugumas paėmė kartu su dienoraščiu, yra jų originalai.

Šiuos dokumentus papildome ir partizanų atsiminimais, kurių rankraščiai taip pat buvo rasti buvusiame KGB pastate Vilniuje ir saugomi Genocido aukų muziejuje. Jie apima ir šiek tiek ankstesnį laikotarpį negu Dzūkų grupės štabo dienoraštis. Atsiminimų „Bijūnas ir jo veikla“ autorius – partizanas Vincas Kibirkštis-Ramūnas. Čia aprašomas Bijūnas, su kurio pagalba pradėjo Dzūkijoje savo pogrindinę veiklą J. Vitkus-Kazimieraitis. Partizanų Petro Vaitkaus-Genio ir Edvardo Juknaičio-Petraičio (vėliau Juozaičio) atsiminimai daugiau skirti Liongino Švalkaus-Šerno vadovaujamo būrio pirmiesiems žygiams ir netektims. Atsiminimai rašyti 1946-47 m. ir skirti Dainavos apygardos Merkio rinktinės štabo leidžiamo laikraščio „Mylėk tėvynę“ redakcijai, todėl galėjo būti atspausdinti šio laikraštėlio minėtų metų kuriuose nors numeriuose. Spausdindami šiuos atsiminimus, o ypatingai Dzūkų grupės štabo veiksmų dienoraštį, tikimės, kad įvykdysime atsidavusio laisvės kovai partizanų vado J. Vitkaus-Kazimieraičio įsakyme nurodytą tikslą:“ (...) palikti teisingą kovų laisvės vaizdą, kaip medžiagą istorijai ir pagelbėti vėliau surasti tuos tyliuosius, mažai kam žinomus didvyrius(...)“6

Algis KAŠĖTA

(Dienoraštį iš rusų kalbos vertė H. Rimkus)

Šaltiniai

1 Lietuvos valstybinis ypatingos reikšmės archyvas (toliau LVYRA). -F. 8. -A. 10. -B. 12. -L. 296.

2 Ten pat. - L. 185–220.

3 LVYRA. -Baudž. bylų f. -B. 12736/3. -L. 291-326.

4 LVYRA. -F. 8. -B. 12. -L.244, 274, 282, 290, 296.

5 LVYRA. -F. 3. -A. 47. -B. 10. -T. 2. -L. 257.

6 LVYRA. -F. 8. -A. 10. -B. 12. -L. 296.

1945 m. pavasarį Pietų Lietuvoje pradėjo veikti du visiškai savarankiški partizanams vadovaujantys centrai. Alytaus apskrities Marcinkonių valsčiaus ribose buvo įkurtas Dzūkų grupės partizanų štabas, vadovaujamas pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio. 1945 m. vasaros bėgyje štabas apjungė atskirus partizanų būrius bei jų junginius į Dzūkų grupės organizacines struktūras-rinktines, batalionus, būrius.

Į Dzūkų grupės partizanų veikimo erdvę įėjo Alytaus apskrities Druskininkų, Marcinkonių, Merkinės, Alovės, Varėnos, Rudnios valsčiai bei Trakų apskr. Valkininkų ir dalis Eišiškių-Onuškio valsčių, taip pat Lazdijų apskr. Seirijų, Leipalingio, Kapčiamiesčio bei Veisiejų valsčiai. 1945 m. lapkričio mėn. Dzūkų grupė pakeitė pavadinimą – tapo „A“ apygarda.

Kitas organizacinis vienetas su savomis struktūromis buvo įkurtas 1945 m. gegužės mėn. ir apėmė Alytaus apskr. Alytaus, Butrimonių, Daugų, Jiezno, Lazdijų, Simno, Prienų apskr. Balbieriškio vls. bei Marijampolės apskrity dalį Gudelių ir Krosnos valsčių. Rinktinės struktūrą sudarė grupės ir būriai. Rinktinės vadu tapo kpt. Domininkas Jėčys-Ąžuolis. Vadavietė – Punios šilas.

1946 m. pavasarį abu organizaciniai vienetai susijungė ir minėtų teritorijų ribose buvo įkurta Dainavos apygarda, akcentuojant „A“ apygardos tęstinumą. Dainavos apygardos vadu tapo D. Jėčys-Ąžuolis. Kazimieraitis pradėjo eiti Pietų Lietuvos srities, įkurtos tuo pat metu, vado pareigas.

Publikuojamas dienoraštis apima Dzūkų grupės štabo organizacinės veiklos pirmąjį pusmetį, t. p. santykius su kaimynine Dzūkų rinktine.

Pažyma

Dienoraštis paimtas 1946 m. sausio 12 d. miške, 6 km nuo Kapiniškių kaimo, LTSR Alytaus apskritis, likviduojant banditų apygardos, vadovaujamos Kazimieraičio, štabo bunkerį.

LTSR NKGB sekimo skyriaus vertėjas (Lineva)

1945Balandis

Balandžio 4 d.1945 m. · trečiadienisužrašyta gegužės 29 d.

KAZIMIERAIČIO iniciatyva sušaukta Kabelių kaimo kovotojų sueiga, kurioje dalyvavo Kabelių kaimo žaliukų vadas BIJŪNAS. Pasikeitė nuomonėmis. Nutarė: rinkti sprogmenis ir kitus reikmenis geležinkeliams sprogdinti. Nuspręsta apsirūpinti radijo imtuvu. BIJŪNAS susipažino su KAZIMIERAIČIU ir pakvietė jį vadovauti žaliukams.

Balandžio 8 d.1945 m. · sekmadienisužrašyta gegužės 29 d.

KAZIMIERAITIS atvyksta į BIJŪNO būrio stovyklą Nr. 3. Pasitarimai dėl radijo aparato įrengimo. Nutarta patiems pasidaryti bateriją iš cinko, varinio laido ir mėlynojo akmenėlio.

1945Gegužė

Gegužės 1 d.1945 m. · antradienisužrašyta gegužės 29 d.

KAZIMIERAITIS atvyko į naują stovyklą. Įrengtas radijo imtuvas, pagaminta baterija.

Gegužės 1 dieną imtuvas pradėjo veikti.

Gegužės 6 d.1945 m. · sekmadienisužrašyta gegužės 29 d.

Atvyko ŠERNAS su visu štabu. Dalyvaujant BIJŪNUI, susitiko ir susipažino su KAZIMIERAIČIU pas (ANUL?). Palaikytas KAZIMIERAIČIO pasiūlymas suvienyti Dzūkijos žaliukus į DZŪKŲ grupę.

Dzūkijos grupei išaiškintas įsakymo Nr. l tekstas ir forma. Be to, nutarta įkurti DZŪKŲ grupės štabą.

Dzūkų grupės štabo dislokacijos vieta pasirinkta BIJŪNO stovykla Nr. 4.

Gegužės 15 d.1945 m. · antradienisužrašyta gegužės 29 d.

Į stovyklą Nr. 4 atvyko KAZIMIERAITIS, ŠERNAS, JUOZAITIS ir kartu su BIJŪNU išnagrinėjo įsakymą Nr. 2 ir paruošė laikiną partizanų drausmės statutą ir priesaikos tekstą. BIJŪNO grupė paskirta vykdyti štabo vadovybės užduotis.

Štabui gauta rašomoji mašinėlė be juostelės.

Sunkumai su popieriumi.

Gegužės 21 d.1945 m. · pirmadienisužrašyta gegužės 29 d.

BIJŪNO skyriaus partizanų priesaika įvyko 17 valandą, dalyvavo grupės vadas. Prisiekė 12 žmonių. Ėglis atnešė rotatorių ir juostelę mašinėlei.

Gegužės 22 d.1945 m. · antradienisužrašyta gegužės 29 d.

Rašomąja mašinėle išspausdinti įsakymų Nr. l ir Nr. 2 drausmės statuto ir priesaikos teksto pirmieji egzemplioriai. Visa tai nusiųsta JUOZAIČIUI, kad būtų padauginta.

Gegužės 25 d.1945 m. · penktadienisužrašyta gegužės 29 d.

Stovykloje Nr. 4 BERŽINIS supažindintas su Dzūkų grupės vadovybės planais ir mintimis.

BERŽINIS nusprendė paklusti grupės štabo įsakymams. Be to, jis žadėjo pritraukti Užnemunės Dzūkijos partizanų grupių ir būrių vadus. Su JUOZAIČIU ir BERŽINIU svarstytas klausimas dėl perspektyvų užmegzti ryšius su Lietuvos partizanų vyriausiaisiais organais: Alytuje – LLA apylinke ir panašia vadovybe Kaune ir Marijampolėje. Vakare JUOZAITIS ir PABERŽIS išvyko. Atvyko ŠERNAS.

Gegužės 26 d.1945 m. · šeštadienisužrašyta birželio 7 d.

Stovykloje perkelta radijo antena ir pakeista baterija. Nusilpo neseniai dar pakrautas akumuliatorius.

Vadas susirūpino dėl KLEOPO grupės vaikščiojimo po apylinkes ir dėl pavojaus, kad NKVD-istai gali susekti Dzūkų grupės štabo dislokacijos vietą dėl KLEOPO plepumo. Nutarta ieškoti štabui labiau įslaptintos dislokacijos vietos.

ŠERNUI pavesta įteikti mobilizacijos lapelį naujai paskirtam partizanų Merkinės bataliono vadui kapitonui GIRAIČIUI.

Su ŠERNU ir BIJŪNU apsvarstyti mobilizacinių nurodymų punktai, galimybės užmegzti ryšį su Trakų ir Vilniaus aukščiausiąja partizanų vadovybe. Susirišti su ja ir paruošti susitikimą su Vilniuje dirbančiu N pulko leitenantu pavesta ŠERNUI.

Gegužės 28 d.1945 m. · pirmadienisužrašyta birželio 7 d.

BIJŪNO skyriui įsakyta perspėti Musteikos ir Kabelių gyventojus, kad Kabelių ir Katros miškuose draudžiama ganyti gyvulius ir grybauti.

Už neklausymą – mirties bausmė.

Gegužės 31 d.1945 m. · ketvirtadienisužrašyta birželio 7 d.

Baigiamas rengti kreipimosi į Lietuvos ir Dzūkijos partizanus tekstas. Kazimieraitis labai atsakingai žiūri į vadovaujamąjį darbą, dažnai sielojasi, kad neturi su kuo nors turinčiu platesnį akiratį pasitarti.

Aptariamos ir ruošiamos mobilizacinio partizanų plano detalės.

Vakare atvyko naujai paskirtas Merkinės bataliono partizanų vadas – kapitonas GIRAITIS prisistatyti grupės vadui. Apsvarsčius aktualius klausimus, birželio l d. išvyko.

1945Birželis

Birželio 4 d.1945 m. · pirmadienisužrašyta birželio 7 d.

Gavus žinių apie kai kurių prisiekusių partizanų savavaliavimą ir chuliganizmą, tos grupės atžvilgiu parengtas įsakymas Nr. 3.

Birželio 6 d.1945 m. · trečiadienisužrašyta birželio 7 d.

Atvyko JUOZAITIS ir PABERŽIS ir padarė pranešimą apie savo veiklą. Aptarus padėtį, išleisti Dzūkų grupės įsakymai Nr. 4 ir Nr. 5.

Grupės vadas keičia vadovaujamojo ir organizacinio darbo taktiką: anksčiau jis įtikinėjo visus vienytis bendroje kovoje už Lietuvos laisvę, o dabar, remiantis moraline vyresniojo karininko pareiga, ėmėsi dar didesnės atsakomybės ir nusprendė vadovaujamąjį darbą tęsti įsakymų forma.

Tokiu sprendimu ltn. ALSEIKA, iki šio laiko veikęs neryžtingai, skiriamas Vakarų Dzūkijos partizanų rinktinės vadu. Taip pat nusiųstas mobilizacinis lapelis ltn. K. į Druskininkus.

KLEVUI išsiųsti mobilizaciniai nurodymai, kad juos išspausdintų rotatoriumi.

PABERŽIUI pavesta skirti du ryšininkus, organizuoti ryšio kursus. Tai ryšininkai puskarininkiai.

Birželio 15 d.1945 m. · penktadienisužrašyta rugpjūčio 7 d.

BIJŪNUI pavesta nedelsiant pakviesti ŠERNĄ, kad jis paimtų jam skirtus įsakymus bei kitus dokumentus ir kad pasiųstų egzempliorių GIRAIČIUI.

Vakare BIJŪNAS aplankė KAZIMIERAITĮ pas (ANULĄ?) ir pranešė, kad išsiųsti dokumentai GIRAIČIUI, ir nusiųstas žmogus pas ŠERNĄ.

BIJŪNAS pasakė, kad gavo pranešimą: BIJŪNO stovykla žinoma NKVD-istams, ir artimiausiu laiku gresia užpuolimas. BIJŪNAS leido vyrams išsisklaidyti kaimo apylinkėse. Rašomoji mašinėlė, radijas ir dokumentai paslėpti. BIJŪNAS anksti ryte nori grįžti į stovyklą išklausyti paskutinių naujienų per radiją.

Birželio 17 d.1945 m. · sekmadienisužrašyta spalio 19 d.

Kabeliuose pasirodę NKVD-istai daro kaime kratą. Sulaiko KAZIMIERAITĮ, reikalauja, kad jis atraišiotų subintuotą galvą ir parodytų voties žaizdą, kuri atsirado peršalus stovykloje. Nuveda jį į kaimo vidurį, kad patikrintų dokumentus. Ten rusų leitenantas klausia jo pavardės, žiūri į savo užrašų knygelę ir paleidžia. KAZIMIERAITIS pas vieną kareivį už diržo pastebi užkištą ryšulėlį mobilizacinių nurodymų, kuriuos jis vakare buvo įteikęs BIJŪNUI.

Greitai sužinota, kad NKVD-istai apsupo BIJŪNO stovyklą ir, kai jis grįžo su vienu partizanu, sutiko ugnimi. Partizanas nėrė į krūmus ir pabėgo, o BIJŪNAS, prabėgęs krūmus, pasuko į pievą ir krito į upelį. Tačiau išplaukė, pakilo ir bėgo į mišką kaimo kryptimi. Miške BIJŪNĄ pasitiko kulkosvaidžio ugnis ir nukovė.

Rusai jį nurengė, nutempė į išardytą bunkerį ir ten užkasė. Rusai paėmė jo mobilizacinius nurodymus. Stovykloje rusai rado radijo aparatą ir pasiėmė jį. Taip pat paėmė rašomąją mašinėlę, du ar tris šautuvus ir sunkųjį kulkosvaidį.

Visi, sužinoję apie užpuolimą, išdavystę ir netekę savo būrio vado BIJŪNO, pasitraukė anapus geležinkelio.

Tą pačią dieną KAZIMIERAITIS galutinai nusprendė pasitraukti iš viešojo gyvenimo ir pereiti dirbti tik su žaliukais. Atsisveikinęs su kaimu, išvyko saugoti sunaikintos stovyklos, laukdamas žmonių, kad atnaujintų nutrauktą ryšį su bariais.

Birželio 18 d.1945 m. · pirmadienisužrašyta spalio 13 d.

KAZIMIERAITIS vienas pernakvojo netoliese sunaikintos stovyklos įrengtoje vadavietėje, dieną tvarkė buitinius reikalus, žvalgė stovyklą ir laukė ryšininko. Dieną pastebėjo naujus pėdsakus žmogaus, apsiavusio lenkiškais batais, ir didelio šuns pėdas. Pastebėjo kažką bėgant ir slepiantis krūmuose. Pavakare, nesulaukęs sutartoje vietoje ryšininko T. B., KAZIMIERAITIS ruošėsi dar vieną naktį nakvoti vienas.

Apie 23 valandą ryšininkai J. B. ir Kazys pasišaukė KAZIMIERAITĮ ir saugumo bei greitesnio ryšio sumetimais pasiūlė persikelti į slėptuvę, įrengtą pačiame kaime. KAZIMIERAITIS paklausė ir tuoj persikėlė. Maždaug vidurnaktį atėjo visi vyrai su RAMŪNU priešakyje.

Birželio 19 d.1945 m. · antradienisužrašyta spalio 13 d.

KAZIMIERAITIS, pasitaręs su visais vyrais, nusprendė nedelsiant palikti slėptuvę ir vykti pas JUOZAITĮ, o vyrams – pas ĖGLĮ.

ŠVIEDRIUI, TRUMPUKUI ir dar vienam partizanui pavesta iki aušros nuvykti į senąją stovyklą, paimti paslėptus ten štabo dokumentus ir persiųsti juos į JUOZAIČIO stovyklą. Šios užduoties nepavyksta įvykdyti, kadangi arti senosios stovyklos jie randa atvykusius NKVD-istus.

KAZIMIERAITĮ KARVELIS palydėjo į JUOZAIČIO stovyklą netoli Cimakavo, o RAMONAS su likusiais vyrais patraukė arčiau ĖGLIO bario O GAL BŪRIO stovyklos.

KAZIMIERAITIS nusprendžia vadavietę perdislokuoti ir palikti JUOZAIČIO apsaugoje.

JUOZAITIS l km atstumu nuo savo žmonių stovyklos turi radijo imtuvą, kur ir persikelia KAZIMIERAITIS. Čia jis randa atvykusį PABERŽĮ.

Birželio 22 d.1945 m. · penktadienisužrašyta spalio 13 d.

Atvyksta KLEVAS su rašomąja mašinėle ir rotatoriumi, taip pat ir su medžiaga. Baigiamas redaguoti atsišaukimas. Išspausdinama ir išsiunčiama. Kyla mintis paruošti Sovietų Vyriausybei partizanų memorandumą, kaip atsakymą į įsaką dėl amnestijos. Imamės redaguoti.

Birželio 23 d.1945 m. · šeštadienisužrašyta spalio 13 d.

KAZIMIERAITIS, lydimas DANIELIAUS, BARZDOS ir dar vieno partizano, išvyksta į ĖGLIO stovyklą netoli Rudnios, kur iškviečiamas Merkinės bataliono vadas GIRAITIS ir jo pavaduotojas SIAUBAS. Aptariami mobilizaciniai klausimai ir operatyviniai uždaviniai. GIRAITIS keičia slapyvardį į VIRŠAITĮ.

Birželio 24 d.1945 m. · sekmadienisužrašyta spalio 13 d.

KAZIMIERAITIS grįžta į vadavietę po pasitarimo ir sužino, kad gautas pranešimas:

NKVD-istai ruošia „medžioklę“ prie Cimakavo.

JUOZAITIS nusprendė su visu būriu persibazuoti prie VIEČIŪNŲ kaimo ir pradėjo tą vykdyti. Naktį atvyksta prie Viečiūnų ir apsistoja anksčiau įrengtoje palapinėje. Kai kurie būrio vyrai, kilę iš šio kaimo, apsigyvena ne palapinėje, bet arčiau savo namų.

Birželio 25 d.1945 m. · pirmadienisužrašyta spalio 13 d.

Parašytos dvi dalys memorandumo Sovietų Vyriausybei. Tačiau konstatuota, kad paskelbti memorandumą dėl kai kurių techninių priežasčių nebus įmanoma. Tolesnis redagavimas nutrūksta.

Paruoštas įsakymo Nr. l mobilizuojamiems partizanų daliniams projektas.

1945Liepa

Liepos 1 d.1945 m. · sekmadienisužrašyta spalio 13 d.

PABERŽIS suranda Lazdijų valsčiuje partizanų vadą – leitenantą A. GEDIMINĄ ir atveda jį į grupės štabą. GEDIMINAS, kaip rinktinės vadas, sutinka vadovauti Lazdijų, Sangrūdos, Šventežerio ir Rudaminos valsčių partizanams. Grupės štabo nurodymu jis dar turi užmegzti ryšį su LLA Alytaus apylinkės vadovybe.

Liepos 3 d.1945 m. · antradienisužrašyta spalio 13 d.

Atvykęs ŠERNAS daro pranešimą apie padėtį Varėnos ir Rudnios valsčiuose ir tariasi dėl ryšio užmezgimo su Valkininkų ir Onuškio partizanų grupių vadais RUGIU ir LOŠIMI. Išspausdintas įsakymas Nr. 4 mobilizuojamiems partizanų daliniams.

Liepos 4 d.1945 m. · trečiadienisužrašyta spalio 13 d.

JUOZAITIS informuoja apie asmenis, pasirodžiusius netoli Norulių kaimo ir prijaučiančius lenkų partizanams ir apie gautus iš jų per ryšininką informacinius lapelius „Žinios“ Nr. 16, 17, 20.

Birželio 6 d.1945 m.užrašyta spalio 13 d.

Data taip įrašyta šaltinyje, nors įrašas yra tarp liepos įrašų.

Gauta žinių apie tai, kad bolševikai, NKVD-istai ir kariškiai vykdo stambaus masto partizanų gaudynes kitoje Nemuno pusėje ir kad jie dažnai lankosi Druskininkų valsčiaus kaimuose.

Pasitarime su JUOZAIČIU, BALUČIU ir MEŠKINU priimtas jų pasiūlymas sunaikinti stovyklą prie Viečiūnų, leidžiant vyrams slapstytis 2-3 žmonių grupelėmis arčiau savo namų, o KAZIMIERAIČIUI, kaip nesislapstančiam žmogui, apsigyventi Šunupio kaime pas pilietį Akstiną.

KAZIMIERAITIS, lydimas MEŠKINO ir ŠERNO, persikelia gyventi į Šunupio kaimą.

Liepos 10 d.1945 m. · antradienisužrašyta spalio 13 d.

KAZIMIERAITS, nesulaukdamas ryšininkų, nerimauja, kad mažai kas rūpinasi organizaciniu darbu, ir įtaria, kad paskirti batalionų vadai patenkinti nušalinę vadą į ramų kampelį, kur jam be ryšininkų nebus galimybės kvaršinti jiems galvos visokiais mobilizaciniais ir operatyviniais planais.

Liepos 11 d.1945 m. · trečiadienisužrašyta spalio 13 d.

KAZIMIERAITIS, nebesulaukdamas MEŠKINO ir ŠERNO, nusprendžia vykti į Rudnią ieškoti partizanų būrio vado ĖGLIO, kad perduotų jam laikinai saugoti štabo dokumentus, o pačiam važiuoti į Vilnių ir Kauną užmegzti ryšio su vyriausiąja partizanų vadovybe.

KAZIMIERAITIS, nuvykęs į Rudnią, randa ĖGLĮ ir sužino, kad neseniai į Šunupį išėjo MEŠKINAS ir ŠERNAS. KAZIMIERAITIS greitai grįžta atgal.

Liepos 12 d.1945 m. · ketvirtadienisužrašyta spalio 13 d.

Atvyksta MEŠKINAS su ŠERNU ir, atrodo, su MERKIU. Jie pataria KAZIMIERAIČIUI persikelti į MERKIO stovyklą prie Lavyso ežero.

KAZIMIERAITIS keičia ankstesnį sprendimą ir vyksta su ŠERNU ir MERKIU į stovyklą.

Kelyje KAZIMIERAIČIUI kyla mintis pradėti agituoti antirevoliucine dvasia rusų karius, išleidus atsišaukimą rusų kalba. Su MEŠKINU svarstoma galimybė išplatinti juos visoje Lietuvoje.

Nuspręsta ieškoti rašomosios mašinėlės rusišku šriftu.

Antrąkart prašo MEŠKINO surasti KARVELĮ ir pasakyti jam, kad jis paskubėtų paliktą dar Kabeliuose grupės štabo archyvą, kurio dėl NKVD-istų budrumo iki šiol nebuvo galimybės, paimti.

Be to, priminti, kad atsiųstų į Merkio stovyklą paliktą Kabeliuose rotatorių.

Liepos 13 d.1945 m. · penktadienisužrašyta spalio 13 d.

KAZIMIERAITIS atvyksta į Merkio stovyklą ir nudžiunga radęs gerai veikiantį radijo aparatą ir geras sąlygas: grupė drausminga, vietovė sausa, miegama brezentinėse palapinėse. MERKYS turi gerą rašomąją mašinėlę, nors ir lenkišku šriftu.

Liepos 14 d.1945 m. · šeštadienisužrašyta spalio 13 d.

Atvykęs TIGRAS informuoja apie mobilizacinius pasiruošimus Marcinkonių valsčiuje. TIGRAS skiriamas Marcinkonių partizanų bataliono vado padėjėju. ŠERNAS šalia einamų pareigų skiriamas dar ir Marcinkonių bataliono vadu.

Liepos 15 d.1945 m. · sekmadienisužrašyta spalio 13 d.

Redaguojamas rusiškas atsišaukimas, kurį planuojama ne tik paskleisti vienu metu visoje Lietuvoje, bet ir įteikti Sovietų Lietuvos Vyriausybei. Be to, norima pasiųsti Stalinui ir anglų-amerikiečių ambasadoriams dar prieš susitikimą Potsdame. Norima siūlyti, kad būtų sudaryta Lietuvai tokia pat demokratinė vyriausybė kaip Lenkijoje. Svarstant atsišaukimo tekstą, dalyvavo ŠERNAS, MERKYS ir dar keletas rimtesnių partizanų. Paruošus tekstą, du mašinraščio puslapius, išryškėjo techninės kliūtys: nėra galimybės gauti mašinėlę rusišku šriftu. Bandėme ranka rašyti matricoje, bet rezultatai prasti. Raidžių neįmanoma įrašyti tokių smulkių, o pati matrica sausa ir kieta. Kadangi tekstą trumpinant neįmanoma gerai išreikšti minčių, todėl laikinai atsisakyta atsišaukimą leisti.

Liepos 18 d.1945 m. · trečiadienisužrašyta spalio 16 d.

Vakarop atvyko RUGYS ir atvedė LŪŠĮ, kuris pasirodė labai paveiktas savaitę trukusių NKVD siautėjimų. Apie kokį nors normalų darbą nebuvo nė kalbos: taip jis buvo sukrėstas. Jam pasiūlyta pagyventi pas ŠERNĄ, kad atgautų dvasinę pusiausvyrą.

Vakare KAZIMIERAITIS su MEŠKINU ir SAKALU išvyko į Viečiūnus.

Liepos 20 d.1945 m. · penktadienisužrašyta spalio 16 d.

Atvykome į Viečiūnų slėptuvę. Susirišome su KIŠKIU ir BALUČIU. Ieškome JUOZAIČIO, kuris persikėlė į kitą vietą anapus Nemuno. Gaminame anteną. Gauname iš Juozaičio laišką ir Lietuvos Informacijos Biuro atsišaukimą „Kovok“. Aiškinamės, kas žinoma apie šį biurą. Jis informuoja, kad lapelis perrašytas Alytuje, bet iš kur pateko (į Alytų) – neaišku. Nusprendėme, kad jo išleidimas nepakenks bendram Lietuvos partizanų reikalui, nors jo kilmė ir neaiški. Šis atsišaukimas paskatino KAZIMIERAITĮ išspausdinti mobilizacinius skelbimus ir juos išsiuntinėti batalionų vadams.

Liepos 21 d.1945 m. · šeštadienisužrašyta spalio 16 d.

Ištisą dieną KAZIMIERAITIS vienas spausdino atsišaukimą „Kovok“ ir mobilizacinio skelbimo matricas. Maitinosi tuo, kas ką atnešė. Dažniausiai šaltu užkandžiu arba pienu.

Liepos 22 d.1945 m. · sekmadienisužrašyta spalio 16 d.

Rotatoriumi spausdinamas atsišaukimas ir mobilizacinis pranešimas. Padeda KIŠKIS.

Atgabenamas radijo aparatas su baterija, bet girdimumas labai prastas.

Pavakare atvyksta JUOZAITIS, kviečia nakčia nuvykti į Šarūno rinktinės trečiąjį būrį. Praneša apie dažnas partizanų gaudynes, vykdomas rusų ir istrebitelių.

Audringą naktį MEŠKINAS su JUOZAIČIU perkelia KAZIMIERAITĮ per Nemuną ties Liškiava.

Liepos 23 d.1945 m. · pirmadienisužrašyta spalio 16 d.

Dėl tamsos ir lietaus užplaukiame ant seklumos. Auštant JUOZAITIS eina į žvalgybą ir negrįžta. KAZIMIERAITIS su MEŠKINU eina į palapinę ankstesnėje stovykloje. Pavakare atvyksta KLEVAS ir BALUTIS. KLEVAS palaiko KAZIMIERAIČIO pasiūlymą, esant reikalui, perkelti rotatorių į MERKIO stovyklą. KLEVAS informuoja apie savo sprendimą persikelti į Grūtą.

Pavakare atvykęs JUOZAITIS atneša iš Kabelių grupės štabo archyvą.

JUOZAITIS informuoja apie ryšio su LLA Alytaus apylinkės štabu galimybes. Siūlo panaudoti rytoj anksti ryte keliausiančiu į Alytų ryšinininku ir, einant kartu su juo, pamėginti surasti ieškomus partizaninio judėjimo vadus.

Pasiūlymas priimtas. Naktį persikeliame per Nemuną ir apsinakvojame greta Liškiavos esančiame kaime.

Liepos 24 d.1945 m. · antradienisužrašyta spalio 16 d.

Ryte, dar su tamsa, KAZIMIERAITIS su ryšininku išvyksta į Alytų. Abu vyksta kaip oficialūs asmenys, kiekvienas savais tarnybiniais motyvais, kuriais, esant reikalui, būtų galima pasiteisinti NKVD-istams.

Į Alytų atvyko 10 valandą. KAZIMIERAITIS susipažįsta su Alytaus miesto partizaninio sąjūdžio ryšininkais, žinomais visuomenininkais, iš kurių patiria, kad LLA Alytaus apylinkės štabas lyg ir neveikia, kadangi vienas iš darbuotojų, kažkoks leitenantas, suimtas, o kitas kažkur išvyko. Be to, LLA štabas kaip toks veikė labai silpnai, neturėjo gerų vadovų ir ryšių su partizanais.

Minėti alytiškiai siūlė susisiekti arba susitikti su Dzūkų rinktinės vadu – ĄŽUOLIU. Kapitonas (pulkininkas leitenantas – Red.) priima šį pasiūlymą ir svarsto, kaip užmegzti ryšį.

Liepos 25 d.1945 m. · trečiadienisužrašyta spalio 16 d.

KAZIMIERAITIS vyksta į Punios šilą. Jį lydi ryšininkas PARTENIJUS. Pakeliui sutinka Dzūkų rinktinės vadą — štabo viršininką ir su juo sprendžia, kaip ir kur susitikti su rinktinės vadu ĄŽUOLIU. KAZIMIERAITIS apsikeičia su štabo viršininku informacija apie organizacinį darbą ir mobilizacinį partizanų ruošimą.

Vakare KAZIMIERAITIS susitinka su ĄŽUOLIU ir svarsto bendrus reikalus. Nutaria, kad šiuo metu abu štabus sujungti į vieną netikslinga.

Paliekami senieji pavadinimai, nors konstatuojama, kad jų panašumas gali sudaryti keblumų.

Nuspręsta, kad Dzūkų grupės žinion turi pereiti visas valsčius (?).

Onuškio valsčius turi būti perduotas Valkininkų krašte veikiančios rinktinės žinion.

Susitarta palaikyti abipusi ryšį. KAZIMIERAITIS pažadėjo, kad tarsis dėl praktinio ryšių organizavimo su savo draugu – Dzūkų rinktinės štabo viršininku – atvyks VIRŠAITIS.

Liepos 26 d.1945 m. · ketvirtadienisužrašyta spalio 16 d.

KAZIMIERAITIS per Alytų, Domatonis, Nedzingę grįžta į MERKIO stovyklą.

Pakeliui Nedzingėje KAZIMIERAITIS atsitiktinai susipažįsta su Merkinės valsčiuje veikiančių partizanų vado VANAGO pavaduotoju – DAKTARU. KAZIMIERAITIS informuoja apie Merkinės valsčiaus partizanų įjungimą į Dzūkų grupę ir susitaria su DAKTARU rugpjūčio l d. susitikti ne tik su VANAGU, bet ir surengti vadų pasitarimą.

Liepos 28 d.1945 m. · šeštadienisužrašyta spalio 17 d.

Anksti ryte gautas pranešimas, kad sučiuptas labai svarbus šnipas – istrebitelis. KAZIMIERAITIS primena bataliono vado teisę ir pareigą tokiais atvejais surengti partizanų lauko teismą.

Siekiant sustiprinti kovą su bolševikais ir užkirsti kelią masiškam partizanų registravimuisi, išleidžiamas įsakymas Nr. 8 Dzūkų grupei.

Redaguojamas atsišaukimas „LIETUVIAI!“, papildomas paskutinėmis politinėmis žiniomis ir siunčiamas KLEVUI spausdinti.

Pasidaliję nuomonėmis su ŠERNU ir MERKIU apie prasidėjusią partizanų registraciją, KAZIMIERAITIS išreiškė įsitikinimą, kad nereikia trukdyti, jeigu jie tikisi tuo išgelbėti savo šeimas nuo trėmimo, bet su sąlyga, kad užsiregistravę partizanai nepakliūtų į NKVD-istų pinkles ir netaptų savo brolių išdavikais.

VII.23-31 X.17

Gauname žinių apie prasidėjusius partizanų šeimų trėmimus ir apie nervingą partizanų registraciją. KAZIMIERAITIS su TIGRU išvyksta į Kapiniškius susitikti su BAKŠIŪNU ir STUMBRU.

Nesusitikęs grįžta atgal.

1945Rugpjūtis

Rugpjūčio 2 d.1945 m. · ketvirtadienisužrašyta spalio 17 d.

Rugpiūčio l d. vakare KAZIMIERAITIS su savo palydovais susitinka su VANAGU, DAKTARU, VIRŠAIČIU ir BUTAGEIDŽIU pas vieną ūkininką netoli Nedzingės.

Susipažinus su visais, KAZIMIERAITIS pranešė apie VANAGO partizanų prijungimą prie Dzūkų grupės, apie Vanago paskyrimą Merkinės bataliono vadu ir bataliono įjungimą į VIRŠAIČIO vadovaujamą MERKIO rinktinę.

Apsvarstyti kai kurie MERKIO rinktinės mobilizacinio ir operatyvinio pobūdžio klausimai.

KAZIMIERAITIS su ŠERNU grįžta į vadavietę.

KAZIMIERAITIS, padaręs ŠERNUI, JUOZAIČIUI. MERKIUI ir SIAUBUI pranešimą apie susitikimą su Dzūkų rinktinės vadu Ąžuoliu, pabrėžė būtinumą keisti organizacinius įsakymus ir nurodymus, kurie iki šiol Dzūkų grupės štabe buvo laikomi pagrindiniais, kadangi Dzūkų rinktinėje mobilizacinis parengimas buvo vykdomas kitu principu. Pasikeitus nuomonėmis, prieita išvada, kad Dzūkų grupės štabo įsakymai ir nurodymai – tiek mobilizaciniai, tiek organizaciniai – tinka ir dabartinei, nors ir kintančiai, situacijai ir juose nereikia nieko keisti.

Rugpjūčio 4 d.1945 m. · šeštadienisužrašyta spalio 17 d.

Ruošiamas spaudai biuletenis, skirtas Potsdame pasibaigusiam didžiosios trijulės susitikimui ir skubiai siunčiamas spausdinti KLEVUI.

Kartu siunčiamas laiškas JUOZAIČIUI su prašymu persiųsti jį į MERKIO stovyklą.

Mėginama parsigabenti paliktą Kabeliuose rotatorių.

Rugpjūčio 5 d.1945 m. · sekmadienisužrašyta spalio 17 d.

Paruoštas naujas partizanų atsišaukimas ryšium su tuo, kad Potsdamo konferencija apvylė lietuvių lūkesčius.

Sutriuškinami Marcinkonių istrebiteliai, keturi jų žuvo, trys partizanai sužeisti.

Rugpjūčio 6 d.1945 m. · pirmadienisužrašyta spalio 17 d.

Gyvą partizanų susidomėjimą sukelia amerikiečių atominės bombos panaudojimas prieš japonus ir sovietų paskelbtas karas japonams.

Ruošiamas spausdinti naujas biuletenis, kuriame įdėtas straipsnis „Atominės bombos – demokratijos pergalės laidas“, čia pat biuletenis atspaudžiamas į matricą, ir nutarta kartu su DAKTARU vykti inspektuoti ŠARŪNO rinktinės.

VIII.9-10 X.17

KAZIMIERAITIS, lydimas DAKTARO ir TIGRO, išvyksta Į JUOZAIČIO stovyklą. Rugpjūčio 10 d. pradėta rotatoriumi spausdinti biuletenį.

Pavakare atvykęs JUOZAITIS su MEŠKINU perkelia per Nemuną į ŠARŪNO rinktinės rajoną.

Kelyje sutinkamas KLEVAS.

JUOZAITIS prisideda, kad palydėtų KAZIMIERAITĮ iki pat ALSEIKOS stovyklos.

Rugpjūčio 11 d.1945 m. · šeštadienisužrašyta spalio 17 d.

KAZIMIERAITIS, vykdamas į ALSEIKOS stovyklą, pakeliui aplanko dvi partizanų stovyklas, kur sutinkamas raportais. Stovyklos tvarkomos.

Į ALSEIKOS stovyklą KAZIMIERAITIS su palydovais atvyko maždaug 10-11 valandą.

Sutiktas ALSEIKOS partizanų raportais.

Pasitarimuose išsiaiškinti visi organizaciniai ir mobilizaciniai klausimai. ŠARŪNO rinktinei iškelti operatyviniai uždaviniai. Su ALSEIKA sutarta pakviesti Lazdijų ir Seinų rinktinės vadą GEDIMINĄ. Šiam neatvykus, nuspręsta, kad ALSEIKA su PABERŽIU organizuos susitikimą su GEDIMINU per SIAUBĄ.

Apsvarstę organizacinius klausimus, nusprendė kiekviename valsčiuje paskirti batalionų vadus, nors ir puskarininkius, suteikus jiems daugiau teisių ir padidinus atsakomybę.

Tuo pat metu ALSEIKA pristato visų rinktinės grupių vadus ir jų pavaduotojus. KAZIMIERAITIS perskaito jiems politinį pranešimą ir nušviečia artimiausius partizanų uždavinius, taip pat išaiškina tarnybinius ir politinius klausimus.

Partizanų vadai labai patenkinti, kad juos aplankė vadas ir išaiškino jiems rūpimus klausimus.

Taip pat išspręstas klausimas dėl Merkinės valsčiaus išskyrimo iš ŠARŪNO rinktinės ir prijungimo prie MERKIO rinktinės, pavedus jį Druskininkų bataliono vadui JUOZAIČIUI. Šiame rajone veikusiam partizanų grupės vadui SIAUBUI pagal susitarimą su Dzūkų rinktinės vadu ĄŽUOLIU skiriama kaip partizanų bataliono vadui vadovauti (partizanams - Red.) visame Seirijų valsčiuje.

Rugpjūčio 12 d.1945 m. · sekmadienisužrašyta spalio 17 d.

KAZIMIERAITIS su savo palydovais per Viečiūnus grįžta į savo vadavietę. Nakčia jį lydintis MEŠKINAS informuoja, kad mus vežančio piliečio giminaitė artimiausiu metu vyks į Angliją su kažkokiu Kaune gyvenančiu anglu. Siūlo mums pasinaudoti proga ir pasiųsti į užsienį laišką.

Pasiūlymas priimtas.

Rugpjūčio 13 d.1945 m. · pirmadienisužrašyta spalio 17 d.

KAZIMIERAITIS su DAKTARU, pakeliui užsukęs į BRIEDŽIO stovyklą, redaguoja pranešimą Lietuvos pasiuntiniui ministrui Balučiui ir prideda šifruotą laišką dėl ryšio su Dzūkų grupės štabu palaikymo. Laiškas perduotas MEŠKINUI, kad įteiktų išvykstančiam piliečiui.

Rugpjūčio 15 d.1945 m. · trečiadienisužrašyta spalio 17 d.

Per radiją sužinome apie karo su Japonija pabaigą. Ruošiamas trumpas atsišaukimas „Broliai lietuviai“. Atspaudžiamas matricoje, kad KIŠKIS padaugintų. Vietoje rašomąja mašinėle išspausdinta keletas egzempliorių ir išplatinta artimiausiose apylinkėse.

Rugpjūčio 19 d.1945 m. · sekmadienisužrašyta spalio 17 d.

KAZIMIERAITIS vyksta pro Kaibūčius į susitikimą su GEDIMINU.

Kaibūčiuose sužinota, kad susitikimas negalimas, nes rusų daliniai siautėja Merkinės valsčiaus kaimuose. Grįžę sužinome, kad praėjusią naktį rusai nušovė arklį, o juo joję TIGRAS ir KARVELIS išsigelbėjo.

VIII.20-21 X.17

ŠERNAS su LŪŠIMI persikelia už geležinkelio. KAZIMIERAITIS lieka vienas su KIŠKIU. Tvarko vietoje rotatoriaus volelį.

VIII.21-22 X.17

Tvarkomas rotatoriaus volelis. Sklinda gandai apie partizanų registravimąsi.

VIII.26-27 X.17

KAZIMIERAITIS su VANAGU vyksta į Rudnią sužinoti ką nors apie TIGRĄ po jo prisijungimo prie trakiškių. Rudnios centrinė neveikia, kadangi visi partizanai, išgąsdinti rusų siautėjimu, iškriko, nepasirūpinę ryšiu. Vakare pavyksta susitikti su grįžusiu BRIEDŽIU. KAZIMIERAITIS nustato slaptažodį išvykusiems ar paklydusiems partizanams.

Rugpjūčio 29 d.1945 m. · trečiadienisužrašyta spalio 17 d.

Atvyksta Marcinkonių partizanai aiškintis dėl registracijos.

VIII.30

Dėl prasto vadovavimo Marcinkonių batalionui atvyksta nustatyti ryšių BARZDA. KARKLAS, LUBINAS ir SIAUBAS ir vėl išvyksta, kad atsiųstų reikiamų žmonių.

VIII.31

Vėl atvyksta BARZDA, KARVELIS ir TIGRAS ir atveda kaltinamą plėšikavimu BRIEDĮ.

BRIEDŽIUI pareikštas griežtas papeikimas ir įsakyta grąžinti gyventojams atimtus iš jų daiktus.

ĖGLIS įspėtas ir atleistas iš ryšių punkto viršininko pareigų. Naujuoju viršininku paskirtas KARVELIS. BARZDA paskirtas Marcinkonių bataliono vado pavaduotoju.

Atvyksta ŠERNAS, MERKYS ir LŪŠIS su Onuškio būrio vadu SIAUBU ir daro pranešimą apie esamą padėtį ir apie Bobriškių mūšį.

Tarp bendradarbių pastebimas aplaidumas ir demoralizacija. KAZIMIERAITIS nusprendžia rugsėjo 4 d. pareikalauti iš vadų raportų.

1945Rugsėjis

Rugsėjo 4 d.1945 m. · antradienisužrašyta spalio 23 d.

Vyksta vadų pasitarimas Rudnioje pas BRIEDĮ ant kalno. Dalyvauja KAZIMIERAITIS, DAKTARAS, LŪŠIS, MERKYS, SIAUBAS, DANIELIIUS, TIGRAS, BARZDA. Sprendžiama:

1. Kaip sulaikyti partizanų registraciją.

2. Banditizmo atvejai Masališkių partizanų veikloje ir sudrausminimo būdai.

3. Vadavietės perdislokavimas į Rudnios apylinkes.

Tą patį vakarą KAZIMIERAITIS su DAKTARU ir SIAUBU vyksta pro Kasčiūnus išsiaiškinti, kodėl į pasitarimą neatvyko rinktinės vadas VIRŠAITIS.

Nakčia suranda VIRŠAITĮ ir išsiaiškina, kad neatvyko dėl to, jog neturėjo ryšio su SIAUBU.

Taip pat KAZIMIERAITIS sužino apie VIRŠAIČIO ketinimus pakeisti gyvenamąją vietą ir tarnybą.

Žada nebeslėpti savo ryšių su partizanais.

Rugsėjo 5 d.1945 m. · trečiadienisužrašyta spalio 23 d.

KAZIMIERAITIS su DAKTARU, lydimi JURGINO, pro Puvočius grįžta į vadavietę. Paruošti spaudai du atsišaukimai, nukreipti prieš partizanų registravimąsi, ir įsakymai Nr. 9 ir Nr. 10.

DAKTARAS su JŪRININKU vyksta užmegzti IX.6 X.23 ryšio su Punios štabu.

KAZIMIERAITIS perkelia vadavietę tarp IX.8 X.23 Rudnios ir Cimakavo.

Rugsėjo 24 d.1945 m. · pirmadienisužrašyta spalio 23 d.

Atvyksta JUOZAITIS. Praneša apie partizanų būrio registraciją ties Liškiava ir apie jų vado išdavimą. Taip pat apie partizanų dalinių registraciją Druskininkų valsčiuje. JUOZAITIS prašo leisti persikelti į kitą vietą Varėnos ar Daugų valsčiuje, kadangi jis jau susitvarkė dokumentus ir galės gyventi legaliai. Žada, atsiradus būtinumui, nedelsiant grįžti ir vykdyti savo pareigas.

Rugsėjo 26 d.1945 m. · trečiadienisužrašyta spalio 23 d.

Vadavietė perkeliama į kitą vietą, kadangi ankstesnę vietą netyčia aptiko du piemenys iš Randamonių.

Atvyksta BALUTIS su MEŠKINU ir radijo monteriu VEČKIU. Atneša taip reikalingą voltmetrą. Tariamės dėl akumuliatoriaus pakrovimo.

Prašome užsakyti naują bateriją, nes senosios neveikia. Paima neveikianti akumuliatorių ir išvyksta.

Atvyksta ALSEIKA, PABERŽIS, DANIELIUS ir SAKALAS su BUTAGEIDŽIU.

Grįžta DAKTARAS su JŪRININKU ir atgabena naują (radijo) aparatą.

Apsinakvojome prie laužo netoli stovyklos, nors ir lyja. ĖGLIS su ŽILVINU parenka naują vietą stovyklai ir pradeda kasti slėptuvei duobę.

1945Spalis

Spalio 2 d.1945 m. · antradienisužrašyta spalio 24 d.

Prie beržo atvyksta BALUTIS ir ŠARŪNO rinktinės ryšininkas, ŽAIBAS bei ryšininkai iš SIAUBO bataliono. Praneša apie trijų NKVD karininkų nukovimą Jonionių kaime. Kartu atvykęs KLEVAS žada dar padėti popieriumi, tušu, matricomis, žemėlapiais.

Spalio 4 d.1945 m. · ketvirtadienisužrašyta spalio 24 d.

Prie beržo atvyksta PABERŽIS, ALSEIKA ir DANIELIUS, lydimas LOKIO. Aiškindami tolesnės veiklos planus, ALSEIKA ir PABERŽIS teigia, kad partizanų judėjimas silpsta, kad partizanams keliamas uždavinys – sutrukdyti rinkimų kampaniją – nėra reikšmingas ir nepasiekia tikslo.

KAZIMIERAIČIO savijauta blogėja.

ALSEIKA prašo atleisti jį iš pareigų. PABERŽIS sutinka dirbti toliau, tačiau svyruoja. Dirbsiąs toliau, kiek leisią jėgos, nors ir kaip eilinis partizanas.

Spalio 5 d.1945 m. · penktadienisužrašyta spalio 24 d.

Pasibaigus penkių ministrų konferencijai Londone, išleidžiamas biuletenis 600 egz. tiražu.

Išleidžiamas įsakymas Nr. 15 dėl vadų paskyrimo.

Spalio 9 d.1945 m. · antradienisužrašyta spalio 24 d.

Grįžta DAKTARAS su JŪRININKU ir parneša naują bateriją.

Atvyksta BALUTIS su Seirijų bataliono vadu SIAUBU. BALUTIS praneša, kad rusų šoferiai siūlo parduoti vokišką radijo imtuvą su garsiakalbiu, 10 voltų akumuliatorių ir vibratorių už 250 červoncų. Nutariame, kad aparatą grupės štabui būtina nupirkti. SIAUBAS pasižada surinkti150 červoncų. DAKTARAS – 100 červoncų Marcinkonių valsčiuje.

SIAUBAS praneša, kad jis pats dalyvavo susirėmime Jonionių kaime, kur žuvo trys bolševikų karininkai ir namų šeimininkas.

Pasitarime nutarta, kad JŪRININKAS su SIAUBU vyks ieškoti Seinų rinktines vado GEDIMINO ir kitų vadų, su kuriais turi mane suvesti.

BALUTIS, SIAUBAS ir JŪRININKAS išvyksta.

Spalio 20 d.1945 m. · šeštadienisužrašyta spalio 30 d.

Pasiųstas KARKLAS pranešti AUŠRAI, kad susitikimas su grupės vadu įvyks spalio 22 dieną.

Atvyksta SIAUBAS su saviškiais dalyvauti teismo posėdyje. Aptariamas žieminės buveinės klausimas. Pavesta pranešti ŠERNUI, kad jis organizuotų rinktinės štabą.

X.21

ALSEIKA informuoja apie savo nusistatymą atsisakyti vadovaujančių pareigų.

KAZIMIERAITIS su DAKTARU vyksta pas BAKŠIŪNĄ ir ŠNEKUTĮ tikrinti, ar nebūtų galima pas juos įsikurti žiemai. Dėkojame jiems už radijo įtaisymui surinktas lėšas. Nuspręsta pas juos įrengti slėptuvę. Vakare grįžtame į vadavietę su maišu produktų. Pakeliui pas BAKŠIŪNĄ išrenkame vietą žieminei slėptuvei.

X.22

Partizanų lauko teismo pirmininkas praneša apie įvykusį teismą. KAZIMIERAITIS su DAKTARU sutartoje vietoje susitinka su AUŠRA ir aptaria būsimos spaustuvės ir AUŠROS aprūpinimo bei žiemojimo reikalus.

Nuspręsta leisti periodinį informacinį leidinį.

X.23

ALSEIKA išvyksta į Kauną ir palieka raštelį apie užbaigtas savo pareigas. Iškviestam BRIEDŽIUI įsakoma įrengti žieminę slėptuvę AUŠRAI.

Vakare iš BALUČIO gautas pranešimas, kad KAZIMIERAITIS kviečiamas į Alytų susitikti su LLA vadovybe. Išvykti numatyta spalio 25 dieną.

X.24

DAKTARAS sudarė planą, kiek grupės štabo partizanams reikės produktų žiemai.

Grįžęs JŪRININKAS atsiveda atsargos leitenantą VARGUOLĮ-MINDAUGĄ.

JŪRININKAS daro pranešimą apie tai, kaip jam sekėsi vykdyti pavestus uždavinius:

a) Spalio 14 d. Liškiavos bažnyčioje po mišių kalbėjęs miniai aktualiais dabarties klausimais, keldamas žmonių optimizmą. Klausytojai buvo sujaudinti iki ašarų.

b) Nuvykęs į Seinų rinktinę, neranda jos vado GEDIMINO, patiria, kad jis visiškai nevadovauja partizanams ir nežinoma jo buvimo vieta.

c) Susitinka su VARGUOLIO ir LAKŪNO būrių vadais. LAKŪNAS informuoja, kad Lazdijų ir Šventežerio partizanai priklauso Tauro apygardai.

d) MINDAUGAS veikia Seirijų valsčiaus vakarinėje dalyje ir nutarė pats vykti pas KAZIMIERAITĮ pasitarti.

e) Grįžtant kartu su SIAUBU spalio 20 dieną Akuočių dvare netoli Dusios ežero įvyko susirėmimas su istrebiteliais. Keli įstrebiteliai nukauti, du dingo be žinios, vienas sunkiai ir keli lengvai sužeisti. Mes nuostolių neturėjome, tik JŪRININKAS lengvai sužeistas į koją ir ranką.

Taip pat spalio 23 dieną netoli Žaliamiškio įvyko antrasis mūšis. Jo metu buvo paimtas į nelaisvę vienas istrebitelis, kurį teisė ir sušaudė.

Mes nuostolių nepatyrėme.

Spalio 25 d.1945 m. · ketvirtadienisužrašyta lapkričio 1 d.

KAZIMIERAITIS susipažįsta su MINDAUGU, išklauso jo raporto ir prašymo leisti prisijungti prie Dzūkų grupės. Pasitarus su DAKTARU, nutarta paskirti MINDAUGĄ grupės štabo adjutantu mobilizacijos reikalams ir pavesti jam sutvarkyti ryšius ŠARŪNO rinktinėje. MINDAUGUI pavesta organizuoti KAZIMIERAIČIO susitikimą su ŠARŪNO rinktinės vadais. Š. m. lapkričio 2 dieną JŪRININKAS skiriamas asmeniniu grupės vado adjutantu.

PABERŽIS pakeitė slapyvardi į TAURĄ ir, gavęs uždavinį, išvyksta. Paskelbtas įsakymas Nr. 17.

KAZIMIERAITIS su DAKTARU išvyksta susitikti su ĄŽUOLIU ir LLA apylinkės vadovu.

Spalio 26 d.1945 m. · penktadienisužrašyta lapkričio 1 d.

KAZIMIERAITIS su DAKTARU atvyksta į Alytų.

Vėlai vakare paaiškėja, kad per tokį trumpą laiką neįmanoma susisiekti ir susitikti su ĄŽUOLIU ir ŠILU. Nuspręsta, kad DAKTARAS rytoj ryte grįš, o KAZIMIERAITIS pasiliks, kol paaiškės ryšio galimybės.

Spalio 28 d.1945 m. · sekmadienisužrašyta lapkričio 1 d.

KAZIMIERAITIS laukia ryšininkų ir abejoja, ar Vyriausiasis partizanų štabas pakankamai stiprus, kad galėtų apjungti visus partizanus ir paruošti mobilizacinį krašto planą. Norėdamas, kiek tai įmanoma, parengti mobilizaciją visoje Lietuvoje, pradeda ruošti „Organizacinio Lietuvos išlaisvinimo plano“ projektą. KAZIMIERAITIS gauna šiek tiek vaistų.

Spalio 29 d.1945 m. · pirmadienisužrašyta lapkričio 1 d.

KAZIMIERAITIS redaguoja „Organizacinio Lietuvos išlaisvinimo plano“ 12 punktą.

Netikėtai atvyksta ŠILAS su naujausiomis žiniomis tiek apie Lietuvos išlaisvinimo komitetą, tiek Vyriausiojo LLA štabo keliamą uždavinį – suvienyti visus Lietuvos partizanus“. KAZIMIERAITIS sutinka, kad Vyriausiasis LLA štabas paskirtų jį partizanų apygardos vadu. Taip pat įtelkia ŠILUI juodraštį, prašydamas perduoti jį kompetentingiems asmenims.

Susitarta spalio 9 d. susitikti su ŠILU arba Vyriausiojo partizanų štabo atstovu.

KAZIMIERAITIS susitaria su ĄŽUOLIU per ryšininkus, kaip ir kur jis galėtų susitikti su ĄŽUOLIU.

KAZIMIERAITIS išvyksta į savo vadavietę.

Spalio 31 d.1945 m. · trečiadienisužrašyta lapkričio 1 d.

Su ŠERNU apsvarstyti visi aktualūs klausimai. ŠERNUI pavesta įrengti žieminę slėptuvę ir paruošti 2 mėnesiams maisto produktų 15 žmonių.

Jam nurodyta, kaip organizuoti rinktinės štabą.

ŠERNAS išvyksta.

Atvyksta VANAGAS. Jį informuoja apie Vyriausiąją vadovybę ir artimiausius uždavinius.

Jam pavedama organizuoti reguliarų abipusi ryšį su apskrities centru. KAZIMIERAITIS su DAKTARU siūlo perspėti adjutantą BUTAGEIDĮ, kuris padarė neleistinų veiksmų, kompromituojančių partizanus.

Atvyksta KARIBUTAS, informuoja apie TIGRO išvykimą.

1945Lapkritis

Lapkričio 2 d.1945 m. · penktadienisužrašyta lapkričio 4 d.

Rotatoriumi atspaudžiama 600 egz. Biuletenio ir 1050 lapelių su partizaninėmis žiniomis.

KAZIMIERAITIS su JŪRININKU vyksta susitikti su ŠARŪNO rinktinės vadais.

Vakare pas BALUTĮ įvyksta KAZIMIERAIČIO susitikimas su MINDAUGU, SIAUBU ir kitais aktyvesniais ŠARŪNO rinktinės partizanais.

MINDAUGUI nepavyko susirišti su kitais ŠARŪNO rinktinės vadais. MINDAUGAS praneša apie įsakymus, gautus iš nežinomo grupės Lietuvos Dzūkų partizanų štabo vado.

Pasitarime nutarta, kad MINDAUGAS su SIAUBU dar kartą bandys surasti likusius ŠARŪNO rinktinės vadus ir pakvies Lietuvos Dzūkų partizanų grupės štabo vadą drauge su batalionų vadais į susitikimą su KAZIMIERAIČIU. Susitikimui skirtas laikas tarp spalio 12 ir 20 dienų.

KAZIMIERAITIS sužino iš SIAUBO pavardę ryšininko, kuris galėtų palaikyti operatyvų ryšį tarp grupės štabo ir Alytaus.

Lapkričio 4 d.1945 m. · sekmadienisužrašyta lapkričio 5 d.

Atvykę BRIEDŽIO grupės vyrai pranešė, kad vadovaujami BUTAGEIDŽIO žygiavę į Saločius maisto produktų. Ten susidūrė su NKVD-istais.

Sužeistas vienas partizanas. Nukauti du rusai, vienas jų – leitenantas. Produktų negauta. Prašė nurodyti, kokiuose kaimuose galima prašyti produktų.

KAZIMIERAITIS su JŪRININKU vyksta apžiūrėti AUŠRAI įrengtos slėptuvės. Nuspręsta AUŠRĄ perkelti lapkričio 6 dieną.

DAKTARAS paskaičiavo, kiek produktų reikėtų BRIEDŽIO vyrams su AUŠRA, ir priskyrė jiems keletą kaimų.

ĖGLIS sužinojo, kad BARZDA lyg ir išvyko Į Lenkiją.

Lapkričio 7 d.1945 m. · trečiadienisužrašyta lapkričio 7 d.

Toliau kasama duobė slėptuvei, kasti sekasi sunkiai, nes vis užgriūva žemės, ir jau trečias pašalinis žmogus pastebi dirbant. Gerai dar, kad žmonės savi.

Vakare atvyksta SIAUBAS ir BARZDA. Išaiškinta, kad BARZDA žada toliau stropiai vykdyti savo pareigas.

Nutarta SIAUBĄ skirti grupės štabo ūkio skyriaus viršininku, pavedus jam BRIEDŽIO grupę kaip akinį padalinį ir AUŠROS spaustuvę.

Lapkričio 10 d.1945 m. · šeštadienisužrašyta lapkričio 10 d.

Baigta įrengti žieminė slėptuvė štabui. KAZIMIERAITIS Alytuje susitinka su Vyriausiojo LLA štabo ryšininku ŠILU. Galutinai nuspręsta, kad KAZIMIERAITIS paklūsta Vyriausiojo LLA štabo įsakymams, organizuoja apygardinį ALGIRDO štabą ir vadovauja šiai apygardai, apimančiai Alytaus, Trakų, Eišiškių ir Ašmenos apskritis. Klausimas dėl Seinų apskrities lieka atviras. KAZIMIERAITIS praneša apie jo numatytą Lazdijų apskrities partizanų vadų pasitarimą.

KAZIMIERAITIS paveda ANTANAIČIUI susisiekti su ĄŽUOLIU arba DIEVAIČIU ir parinkti kandidatus į Alytaus apskrities partizanų komendanto, apskrities viršininko ir policijos vado postus. Taip pat nutarta dėl dvipusio ryšio su Apygardos štabu.

Vakare KAZIMIERAITIS grižo iš Alytaus ir pakeliui apsistojo pas VANAGĄ.

KAZIMIERAITIS informuoja VANAGĄ apie susitikimą su ŠILU ir apie gautas žinias, jog NKGB užverbavo 6 šnipus, kad sugautų BUTAGEIDĮ.

Nuspręsta, jog VANAGAS perspės jį, kad niekur nesirodytų.

VANAGUI pavesta iki spalio 20 d. susisiekti su ĄŽUOLIU arba DIEVAIČIU ir apsvarstyti kandidatūras į Alytaus apskrities partizanų vadus ir administracinių skyrių viršininkų postus. Šiuo reikalu išreikšta nuomonė raštu Dzūkų rinktinės vadui.

KAZIMIERAITIS, lydimas SIAUBO ir UOSIO, grįžo į vadavietę.

DAKTARAS pateikia KAZIMIERAIČIUI pranešimą apie svarbiausius politinius Bevino, Etilo ir Trumeno pareiškimus ir kitus politinius Įvykius.

Lapkričio 13 d.1945 m. · antradienisužrašyta lapkričio 13 d.

KAZIMIERAITIS su DAKTARU lankėsi pas AUŠRĄ. Nuspręsta gruodžio 1 d. išleisti biuletenį ir Dzūkijos partizanų dainas.

Pavakare atvykęs BAKŠIŪNAS pranešė, kad XI.14 XI.15 praėjusią naktį suimti visi anksčiau užsiregistravę Kabelių kaimo partizanai. Buvo apsvarstyta, kaip juos išvaduoti. AUŠRA atsiuntė viršelio projektą laikraščiui „Laisvės Varpas“, kurio štabas nepatvirtino. DAKTARAS mėgins sukurti geresnį viršelį. Nutarta, kad rytoj SIAUBAS važiuos į N malūną miltų. Parinktas šifras partizanų adresams ir slapyvardžiams.

Lapkričio 15 d.1945 m. · ketvirtadienisužrašyta lapkričio 16 d.

Atvyksta BALUČIO siunčiamas BRIEDIS ir praneša, kad ŠARŪNO rinktinės vadų susirinkimas įvyks XI.17 vakare. Po pusvalandžio atvyksta VYTURYS ir dar vienas SIAUBO žmogus ir praneša, kad šis susirinkimas skirtu laiku neįvyks, kadangi dar negrįžo MINDAUGAS. SIAUBO žmonės painformavo apie Leipalingio puolimą. Nori sužinoti politines naujienas ir gauti atsišaukimų, kad gyventojai neimtų bolševikų jiems siūlomų ginklų kovai su partizanais. Paruoštas kreipimasis į tarybinius tarnautojus ir darbininkus. Išspausdinta 300 egz.

Taip pat paruoštas biuletenis: politinės radijo naujienos.

JŪRININKAS su ŽILVIČIU vyksta pas AUŠRĄ parvežti paskolinto rotatoriaus volelio. Grįžę praneša apie amoralų BRIEDŽIO elgesį. Taip pat grįžta ir vakare išvykęs KARKLAS, kuris su SIAUBU vyko į malūną miltų ir kartu vežė krauti du akumuliatorius. KARKLAS irgi pasakoja apie nepakenčiamus santykius BRIEDŽIO stovykloje.

Iš malūno grįžo tuščiomis.

Jau kelinta diena, kai JŪRININKO batai visai nuplyšo, ir jis priverstas visą laiką sėdėti slėptuvėje. Keliskart, kai jam reikėdavo vykti kur nors – į „valgyklą“ ar į BRIEDŽIO stovyklą, jis būdavo priverstas skolintis batus iš KAZIMIERAIČIO. Nors jau kelias savaites čiavienas, čia kitas rinktinės ar bataliono vadas vis žada aprūpinti jį oda (batams - Red.) ir šiltais drabužiais, tačiau iki šio laiko dėl įvairių kliūčių nieko gero nepatiekė.

Lapkričio 18 d.1945 m. · sekmadienisužrašyta lapkričio 18 d.

Naktį iš Bakšianų kaimo grižo vyrai su dviem paršeliais. Atvyko ŠERNO ryšininkai – GARDINAS, ALEKSAS, LIEPA ir VANAGAS su GELEŽINIO VILKO rinktinės informacinėmis žiniomis ir kitais dokumentais. Išvykstant jiems įteiktas radijo aparatas ir korespondencija, skirta GELEŽINIO VILKO rinktinei.

Atvykęs BALUTIS atvežė naujus vibratorių ir akumuliatorių. Akumuliatorius pasirodė esąs netinkamas. Čia pat jį bandė taisyti, perjungti kontaktus.

BALUTIS išvyksta. Vibratorius neveikia.

Nusprendėme pasiųsti atgal. Vakare atvyksta nuo Seirijų SIAUBO vyrai – VYTURYS. PERKŪNAS, DŪDA. Jie praneša, kad vadų susitikimui jau pasiruošta ir galima vykti.

KAZIMIERAITIS, DAKTARAS ir JŪRININKAS išvyksta. Tą pačią naktį jie atvyksta į Žaliamiškį.

Lapkričio 19 d.1945 m. · pirmadienisužrašyta lapkričio 20 d.

Vyksta ŠARŪNO rinktinės vadų pasitarimas.

Dalyvauja: Dzūkų grupės vadas KAZIMIERAITIS, Jo asmeninis adjutantas JŪRININKAS, 2-ojo skyriaus viršininkas DAKTARAS, vado adjutantas mobilizacijos klausimais MINDAUGAS, Seirijų bataliono vadas SIAUBAS, jo adjutantas VIRTUOZAS, Leipalingio bataliono vadas ĄŽUOLAS, laikinai einantis ŠARŪNO rinktinės vado pareigas. jo adjutantas BIJŪNAS, Leipalingio bataliono vado pavaduotojas LIEPA, Kapčiamiesčio bataliono vadas KALNELIS ir Veisiejų bataliono vado pavaduotojas MARGIS. Batalionų vadai buvo informuoti apie pasirengimo mobilizacijai pabaigą, išaiškinti bataliono vadui keliami reikalavimai, naujas ryšių ir spaudos organizavimo planas, žiemojimo ir finansų klausimai.

Kadangi į šį pasitarimą neatvyko Seinų rinktinės vadas, KAZIMIERAITIS nusprendžia pats vykti pas šį vadą išsiaiškinti. Tą pačią dieną DAKTARAS grįžta į vadavietę.

Lapkričio 20 d.1945 m. · antradienisužrašyta lapkričio 20 d.

KAZIMIERAITIS ir JŪRININKAS su SIAUBO vyrais persikelia dienoti į Kudrėnų kaimą. Ryte sužinota, kad kaime yra istrebitelių, įvyksta mūšis.

NKVD-istai (o ne istrebiteliai) bėga. Visą dieną nesiliauja susirėmimai. Turimomis žiniomis, NKVD-istų nukauti du, sužeisti trys. Mes nuostolių neturime. KAZIMIERAITIS, stebėdamas susirėmimą, konstatuoja kai kuriuos partizanams būdingus organizavimo ir vadovavimo trūkumus ir nutaria paruošti nurodymus. Naktį vykstame toliau.

Į vadavietę atvyksta VANAGAS, GEGUTIS ir NARAS. VANAGAS informuoja apie pasitarimus su DIEVAIČIU, ANTANAIČIU ir GARIBALDŽIU ir praneša, kad KAZIMIERAITIS kviečiamas į Alytų susitikti su atvykusiu iš Kauno svarbiu asmeniu.

DAKTARAS siunčia į Gudelius SAKALĄ ir UOSĮ, kad surastų KAZIMIERAITĮ. VANAGAS su GEGUČIU grįžta į vadavietę. NARAS pasilieka štabe vykdyti raštininko pareigų.

KAZIMIERAITIS su palydovais nukanka į numatytą pasitarimo vietą Šventežerio valsčiuje.

Aplink siaučia rusai. Pasitraukia į kitą kaimą.

Vakare grįžta atgal. Seinų rinktinės vadas nepasirodo. KAZIMIERAITIS rašo: organizacinius nurodymus Lietuvos partizanams, partizanų dalinių organizavimo principus, rikiuotės ir komandavimo nuostatus.

Lapkričio 23 d.1945 m. · penktadienisužrašyta lapkričio 23 d.

Suimtas ryšininkas. Neatvykus rinktines vadui, vyksta pasitarimas. Dalyvauja: Dzūkų grupės vadas KAZIMIERAITIS, jo asmeninis adjutantas JŪRININKAS, adjutantas mobilizacijos reikalais MINDAUGAS, laikinai einantis Šarūno rinktines vado pareigas ĄŽUOLAS, Seirijų bataliono vadas SIAUBAS.

Pasitarime nuspręsta skirti MINDAUGĄ Seinų apskrities komendantu. Vakare KAZIMIERAITIS išvyksta į vadavietę.

Lapkričio 25 d.1945 m. · sekmadienisužrašyta lapkričio 25 d.

KAZIMIERAITIS su JŪRININKU 4 val. grįžta į vadavietę. DAKTARAS praneša, kad KAZIMIERAITĮ nori matyti atvykęs į Alytų iš Kauno labai svarbus asmuo. KAZIMIERAITIS nedelsdamas be poilsio išvyksta į Alytų per VANAGO vadavietę.

Pakeliui VANAGAS informuoja apie nepavykusį savo mėginimą susitikti su ĄŽUOLIU ir ĄŽUOLIO atsisakymą paklusti KAZIMIERAIČIUI kaip apskrities vadui.

Alytuje KAZIMIERAITIS susitinka su GARIBALDŽIU ir sužino, kad atvykęs iš Kauno asmuo negalėjo ilgiau laukti ir grižo į Kauną. Siūlo vykti į Jiezną pas ŠILĄ. kuris nurodys ieškomą asmenį.

Lapkričio 27 d.1945 m. · antradienisužrašyta lapkričio 27 d.

Jiezne KAZIMIERAITIS anksti ryte sužino, kad naktį suimtas ŠILAS. Gauna adresą asmens, galinčio pasakyti, kas iš Kauno ieško KAZIMIERAIČIO. KAZIMIERAITIS vyksta į Kauną ir iškart randa reikalingus žmones. KAZIMIERAIČIUI pavedama pervesti per sieną į Lenkiją Lietuvos diplomatines tarnybos žmones.

Lapkričio 28 d.1945 m. · trečiadienisužrašyta lapkričio 28 d.

KAZIMIERAITIS siunčia mašiną su asmenimis iš diplomatinės tarnybos pas SIAUBĄ į Seirijus ir paveda jam organizuoti slaptą šių asmenų perkėlimą per sieną.

KAZIMIERAITIS su diplomatiniais atstovais dalijosi informacija ir darė tiek tarptautinę, tiek ir politinę apžvalgą. Pasiekta bendrų išvadų dėl Lietuvos išvadavimo kovos organizavimo, jos bendros schemos ir Lietuvos partizanų Vyriausiosios vadovybės organizavimo.

Į vadavietę atvyksta VYTURYS ir KĘSTUČIO (Dzūkų rinktinės) ryšininkai ŠTURMAS ir NEGRAS, siekdami susirišti su Dzūkų grupės štabu ir gauti nurodymų dėl tolesnės veiklos.

Lapkričio 29 d.1945 m. · ketvirtadienisužrašyta lapkričio 29 d.

KAZIMIERAITIS grįžta į vadavietę. DAKTARAS daro per radiją politinių informacijų apžvalgą. Dėl vakar iškritusio sniego pradėta kraustytis į žieminę slėptuvę.

Dzūkų rinktinės ryšininkams duota užduotis gruodžio 6 d. organizuoti Dzūkų rinktinės vadų susitikimą, kuriame KAZIMIERAITIS rengiasi skaityti ypatingą pranešimą.

Atvyksta VANAGAS. Gavęs nurodymus, grįžta į savo vadavietę. Daktaras ruošia straipsnį pirmajam „Laisvės Varpo“ numeriui.

Lapkričio 30 d.1945 m. · penktadienisužrašyta lapkričio 30 d.

Paruoštas ir išspausdintas pirmasis „Laisvės Varpo“ puslapis. KAZIMIERAITIS paskelbia paskutinį Lietuvos partizanų Dzūkų grupės štabo įsakymą Nr. 21 ir Lietuvos partizanų Apygardos vado įsakymą Nr. 1.

1945Gruodis

Gruodžio 1 d.1945 m. · šeštadienisužrašyta gruodžio 1 d.

Naktį grįžta KARKLAS iš žygio, kurio metu mėgino aprūpinti visus (maisto - Red.) produktais.

DAKTARAS ruošia politikos apžvalgą antrajam „Laisvės Varpo“ puslapiui. Atvyksta SIAUBAS su SAKALU, atneša apie 15-18 kg kvietinių miltų.

Jiems duodame akumuliatorių ir „Laisvės Varpo“ antrojo puslapio matricą, kad pristatytų į spaustuvę.

KAZIMIERAITIS sudaro lapkričio 28 d. pasitarimo su diplomatiniais atstovais protokolą.

Gruodžio 2 d.1945 m. · sekmadienisužrašyta gruodžio 2 d.

SAKALAS su BRIEDŽIU atneša į vadavietę 1000 egz. išspausdinto „Laisvės Varpo“. BRIEDIS išreiškia savo susirūpinimą dėl nesaugios stovyklos. Ją užėjo girininkai. Prašė leisti įrengti stovyklą kitoje vietoje. Leidimas duotas.

KAZIMIERAITIS su DAKTARU apsvarsto gandus ir turimą informaciją apie bolševikų agentus, taip pat sunkumus slepiant nuo gyventojų intensyvų ryšininkų judėjimą, kuris neišvengiamas štabui aktyviai veikiant, ir daro išvadą, kad vadavietę artimiausiu metu reikia perkelti kitur.

JŪRININKAS vyksta pas VANAGĄ aiškintis, kur būtų galima perbazuoti vadavietę. Iškviečiamas SIAUBAS ir jam nurodoma perbazuoti spaustuvę.

KAZIMIERAITIS pakartotinai redaguoja organizacinius nurodymus Lietuvos partizanams, peržiūri juos drauge su DAKTARU ir, kur reikia, taiso.

Gruodžio 3 d.1945 m. · pirmadienisužrašyta gruodžio 3 d.

Grįžęs JŪRININKAS praneša, kad VANAGAS išvyko, ir persikraustymo vieta nežinoma. Nutarta vadavietės perdislokavimą atidėti.

Atvykęs BALUTIS praneša, kad Grūte šoka nežinomi partizanai. Susitarta pasiūti JŪRININKUI batus.

Atvyksta SIAUBAS su AUŠRA, SAKALU ir UOSIU išsiaiškinti dėl stovyklos perkėlimo.

Atvykęs ŠERNAS informuoja apie savo nesutarimus su MERKIU. Palieka raportus, prašo atleisti MERKĮ iš pareigų. KAZIMIERAITIS informuoja apie naujus nurodymus partizanams.

Susitaria dėl laikino vadavietės perkėlimo, įteikiami 35 egz. „Laisvės Varpo“ persiuntimui į Vilnių.

Atvyksta VANAGAS. Nutarta perdislokuoti vadavietę. KAZIMIERAITIS paruošia partizanų lauko teismo nuostatų projektą.

Gruodžio 4 d.1945 m. · antradienisužrašyta gruodžio 6 d.

KAZIMIERAITIS ruošia partizanų rekvizicijos nuostatų projektą. Pavakare KAZIMIERAITIS su DAKTARU, JŪRININKU ir NARU atsisveikina su Rudnios miškais, slėptuvėmis ir su visais įrenginiais perveža vadavietę į naują vietą už Merkio.

Šia proga reikia pažymėti buvusių ryšininkų ŽILVIČIO, KARKLO ir ypač ĖGLIO pasiaukojamą darbą. Taip pat pažymėtinas ryšininko BUKSAIČIO uolumas: dieną ir naktį jis perkeldinėja per Nemuną partizanų ryšininkus ir net dažnai vežioja juos savo arkliu.

Naktį apie 23.00 į naują vadavietę atvyksta GEGUTIS ir praneša girdėjęs, kad dieną apie 12-13 val. Mardosave rusai užpuolė GELEŽINIO VILKO rinktinės vadą ŠERNĄ ir JURGINĄ, taip pat KARDĮ ir dar vieną partizaną. Jie išmetę granatas ir bandę perplaukti (Merkį - Red.), bet buvę nukauti, šunų išvilkti į krantą ir nuvežti į Merkinę.

XII.5

Paruošti ir išspausdinti partizaninės rekvizicijos nuostatai. Atvykus VANAGUI, svarstomas laikino partizanų taktikos pakeitimo klausimas.

Nutarta leisti partizanams, iki iškris sniegas, aktyviau veikti prieš istrebitelius ir NKVD-istus.

Šitą aktyvumą nukreipti pirmiausia prieš Merkinės bolševikus, kurie paskutiniuoju metu dažnai bastosi mažais būreliais.

XII.6

Naktį iškrinta beveik 5 mm sluoksniu sniegas. Visur matomi pėdsakai. KAZIMIERAITIS su DAKTARU išvyksta į susitikimą su Dzūkų rinktinės grupių vadais. Vadavietėje lieka (GEGUTIS - Red.) ir JŪRININKAS su NARU. Kelyje prie KAZIMIERAIČIO prisijungia ĖGLIS, ŽILVITIS, KARKLAS.

ŽILVITIS įteikė KAZIMIERAIČIUI AUŠROS laišką ir pranešė, kad SIAUBO stovykloje susilpnėjo veiksmai.

Kelyje sutinkamas SIAUBAS, kuriam įsakyta atnaujinti darbą stovykloje ir griežtai laikytis ankstesnių darbo nurodymų. Tuo atveju, jei AUŠRA nesilaikytų štabo nurodymų, bus įsakyta konfiskuoti visus AUŠROS įrankius.

Vakare, atvykus BUKSAIČIUI, nakvojama prie Nemuno, nes persikelti naktį per upę neįmanoma.

XII.7

Vadavietėje JŪRININKAS su NARU kamuojasi be šviesos. Papildomai maskuojamas priėjimas prie vadavietės.

Anksti ryte BUKSAITIS, KAZIMIERAITIS ir DAKTARAS persikelia per Nemuną. Ryšio punkte paaiškėja, kad ryšininkai vakar vakare išvažiavo.

KAZIMIERAITIS su DAKTARU dieną išvyksta ieškoti SIAUBO. Suradę SIAUBO vyrus, jų padedami, suranda ir patį SIAUBĄ, ir belaukiančius Dzūkų rinktinės vadus. Maždaug 23 val. prasideda pasitarimas. Dalyvauja: KAZIMIERAITIS, DAKTARAS, SIAUBAS, Dzūkų rinktinės vado adjutantas LAIMUTIS, KĘSTUČIO grupės vadas KELEIVIS ir VAIDOTO grupės atstovas. Pasitarimo tikslas – įtraukti Dzūkų rinktinę į „A“ apygardą.

KAZIMIERAITIS nušvietė šio tikslo svarbą, taip pat tarptautinę padėtį ir Lietuvos vietą tarptautinėje politikoje. Kalbėjo KĘSTUČIO grupės vadas leitenantas KELEIVIS. KAZIMIERAIČIO nuomonei pritarta, tačiau pareikšta, kad jeigu „A“ apygarda paklūsta LLA vadovybei, tai jie atsisako prisijungti. Po to kalbėjo LAIMUTIS, kuris pareiškė, kad be rinktinės vado šiuo klausimu nieko konkretaus pasakyti negali, kadangi nėra įgaliotas.

Po šių pasisakymų paaiškėjo, kad Dzūkų rinktinės atstovai neturi reikiamų įgaliojimų spręsti susijungimo klausimo, todėl pasitarimas baigėsi be jokių išvadų.

Pasitarimui 3 val. nakties pasibaigus, KAZIMIERAITIS, DAKTARAS. VYTURYS. VASARIS ir ŠPOKAS grįžta į SIAUBO partizanų stovyklą.

Gruodžio 10 d.1945 m. · pirmadienisužrašyta gruodžio 11 d.

Pakeliui sustojama nakvoti Gudelių kaime.

Anksti ryte persikeliama per Nemuną ir vykstama Rudnios link. Atvykus į buvusią vadavietę, sužinoma, kad čia yra VANAGAS ir LINAS.

Pasitarime, kuris vyko vienkiemyje netoli buvusios vadavietės, dalyvauja: KAZIMIERAITIS, DAKTARAS, VANAGAS, LINAS, KOSTAS, STRAZDAS, PAUKŠTIS, ĖGLIS, DUČĖ ir ŽILVITIS.

VANAGAS ir LINAS praneša apie rinktinės vado ŠERNO žuvimo aplinkybes. KAZIMIERAITIS pareiškia, kad Varėnos ir Rudnios valsčių partizanai įjungiami į MERKIO rinktinę ir vykdo rinktinės vado VANAGO įsakymus. Taip pat svarstomas rinktinės veiksmų aktyvinimo klausimas. LINUI ir KOSTUI pavesta įrengti patalpas apygardos vadavietei ir per Vilniaus ryšininkus gauti karbido, spaustuvės šrifto ir rašomąją mašinėlę rusišku šriftu. Po pasitarimo KAZIMIERAITIS su DAKTARU, lydimi VANAGO ir jo palydovų, grižo į vadavietę.

Gruodžio 12 d.1945 m. · trečiadienisužrašyta gruodžio 13 d.

DAKTARAS ruošia dokumentus ir tikslius uždavinius, kuriuos turės vykdyti Kaune. Pripustė gana daug sniego. NARAS serga gripu. Gyvenimo sąlygos slėptuvėje labai kenkia sveikatai. Visą laiką sėdima prie spingsulės. Kai trūksta riebalų, deginami kiaulės taukai. Dirbant naudojami kišeniniai žibintuvėliai. Ant narų ketvertui vyrų ankšta, vos galima pasisukti. Slėptuvė nešildoma, visą laiką drėgna.

Vargstame su radijo imtuvu. Labai iškleręs, todėl blogi kontaktai. Menkas girdimumas.

Maždaug 15 valandą atvyksta VANAGAS, kuris lydės DAKTARĄ ir pakeliui Gudeliuose susitiks su SIAUBU aptarti bendrų operacijų. JŪRININKAS išvyksta į kaimyninius kaimus ūkiniais reikalais.

Grįžta vėlai vakare ir parneša truputį taukų.

Gruodžio 14 d.1945 m. · penktadienisužrašyta gruodžio 15 d.

Maždaug 15.30 NARAS išvyksta į Lankininkų kaimą iškūrenti pirties, kadangi visi skundžiasi niežais, ir vakar baltiniuose vyko „medžioklė“. Po 10 minučių grįžęs NARAS praneša, kad čia pat pakalnėje pas ūkininkus apsistoję rusai. KAZIMIERAITIS svarbiausius dokumentus dedasi į portfelį. NARAS ima asmeninį DAKTARO portfelį su dokumentais bei daiktais ir drauge su JŪRININKU lenda iš slėptuvės. Slėptuvė maskuojama, ir visi trys eina į tą vietą, iš kur matomas Merkio slėnis ir artimiausi kaimai. KAZIMIERAITIS su NARU stebi istrebitelių ir rusų veiksmus.

Maždaug 16.30 dvejos rogės pasuka į kalną, jas lydi 11 istrebitelių. Visi sunerimsta, kad jie nepastebėtų mūsų slėptuvės. Staiga pasigirsta automatų ir šautuvų šūviai. Istrebiteliai sugula.

Mums nesuprantama, kodėl šaudo. NARAS ir JŪRININKAS jaudinasi, kad gal istebiteliai surado mūsų pėdas ir ėmė šaudyti. Greitai paaiškėjo, kad tai VANAGO partizanai apsupo kaimą iš dviejų pusių ir ėmė šaudyti. Istrebiteliai sprunka per mišką, palikę nukautą Merkinės istrebitelių vadą ir du milicijos arklius.

KAZIMIERAITIS, pasitaręs su bendradarbiais ir VANAGU, nutaria nedelsiant perkelti savo štabą į žieminę ĖGLIO slėptuvę. Pakeliui pas JUOZUKĄ KAZIMIERAITIS ieško paliktų taisyti savo batų, bet neranda. Visi trys pagaliau pasiekia žieminę slėptuvę ir įsikuria joje.

Gruodžio 15 d.1945 m. · šeštadienisužrašyta gruodžio 15 d.

KAZIMIERAITIS pradeda ruošti medžiagą naujam „Laisvės Varpo“ numeriui. Sunku klausytis žinių, nes radijas genda. Be to, ir akumuliatorius silpsta.

Naktį grįžęs ŽILVITIS praneša, kad dalyvavo puolime drauge su MERKIO rinktinės partizanais. Apšaudė roges su rusais.

Gruodžio 16 d.1945 m. · sekmadienisužrašyta gruodžio 17 d.

Anksti ryte grįžta KARKLAS, kuris taip pat dalyvavo puolant Merkinę. Buvo užimtas miestelis, sudegintas valsčiaus pastatas ir paimti svarbūs valsčiaus bei milicijos dokumentai. Mūšį pradėjo XII.15 maždaug 9.00 kairiajame Nemuno krante Seirijų štabo partizanai. Po valandos VANAGO partizanai įsiveržė į miestelį. Dalis istrebitelių su rusais įsitvirtino cerkvėje ir bažnyčioje, kita dalis išbėgiojo. Cerkvės bokšte buvę bolševikai buvo nutildyti. Bažnyčios bokšte įsitvirtinusių bolševikų netriuškino – pagailėta bažnyčios. Žuvo 3 VANAGO partizanai. Sunkiai sužeistas Apygardos štabo ūkio skyriaus viršininkas (SIAUBAS – Juozas Volungevičius. – Red.). Apie tai, kiek nukauta rusų ir istrebitelių, tikslių duomenų neturime – nespėjome visko sužiūrėti. Iš Merkinės atsitraukėme maždaug 14 val.

Auštant grįžo ir ĖGLIS, kuris dar papasakojo, kad, pasitraukus partizanams, buvo atvažiavę rusų tankai.

KAZIMIERAITIS visą naktį spausdino „Laisvės Varpo“ antrąjį numerį.

Gruodžio 17 d.1945 m. · pirmadienisužrašyta gruodžio 17 d.

JŪRININKAS ir ĖGLIS su matricomis ir rotatoriumi vyksta pas AUŠRĄ. Vakare grįžta ir praneša apie sunkias darbo sąlygas pas AUŠRĄ.

KAZIMIERAITIS baigia perrašinėti ir taisyti „Partizanų dalinių organizavimą, rikiuotės parengimą ir vadovavimo tvarką“.

ŽILVITIS vyksta namo ir grįždamas atneša gautus medikamentus iš K. kaimo komendanto.

Pasakoja, kad kaime sklinda gandai apie Merkinės puolimą. Visi gyventojai tuo labai patenkinti.

Kalbama, jog ten žuvę 30 bolševikų.

Gruodžio 18 d.1945 m. · antradienisužrašyta gruodžio 20 d.

KAZIMIERAITIS pakartotinai tikrino radijo kontaktus bei akumuliatoriaus pajėgumą ir konstatuoja, kad tokiomis sąlygomis neįmanoma sutvarkyti radijo imtuvo. Taip ir liekame be žinių.

Gruodžio 19 d.1945 m. · trečiadienisužrašyta gruodžio 20 d.

Laukiame nesulaukiame VANAGO. JŪRININKAS su ŽILVIČIU vyksta pas AUŠRĄ ir parsigabena išspausdintą „Laisvės Varpo" antrąjį numerį. Nors buvo užsakyta 1500 egz., tačiau matricos neatlaikė, ir pavyko išspausdinti tik 510 egz. Dar sykį gaminamos matricos, kadangi būtinai reikia išspausdinti numatytą tiražą, kad būtų galima nors 500 egz. nusiųsti į Vilnių.

Pirmadienį gripu suserga KARKLAS, NARAS.

ŽILVITIS ir ĖGLIS. KAZIMIERAITIS vakare pradeda „medžioti“ jį užpuolusius gyvūnėlius. To imasi ir kiti slėptuvės gyventojai, įtariama, kad susirgome niežais. Beveik visi įsitriname vaistais: KAZIMIERAITIS – nuo niežų, o kiti – nuo parazitų.

Gruodžio 20 d.1945 m. · ketvirtadienisužrašyta gruodžio 20 d.

KARKLAS išvyksta pas MERKĮ siūdintis kelnių, o pakeliui įteikia „Laisvės Varpui“ Nr. 2 matricas, kad perduotų AUŠRAI.

Atvyksta SIAUBO ryšininkas iš Seirijų – VYTURYS. Informuoja, kad XII.15, nesulaukdamas Merkines istrebitelių, (SIAUBAS – Red.) pats su savo vyrais, padedami ĄŽUOLIO ir MILŽINO, norėję įsiveržti į Merkinę, bet nepavykę sunaikinti tilto sargybos. Įvyko susirėmimas, kurio metu krito du SIAUBO partizanai ir buvo nukauti 3 rusai. Gruodžio 16 d. SIAUBAS vien su savaisiais surengė pasalą prie Seirijų ir sunaikino pilną sunkvežimi istrebitelių.

Iš visų kalbų susidaro įspūdis, kad Merkines mūšyje krito 20 rusų. Be to, žuvo daug istrebitelių.

Žuvusius rusus laidojo slaptai. Manome, kad jie vengė rodyti žmonėms žuvusiųjų skaičių.

Susirėmime Lankininkuose, atrodo, be žinios dingo 5 istrebiteliai. Apie dingusius be žinios istrebitelius girdėti ir daugiau gandą. Matyt, istrebiteliai, jauni komjaunuoliai, pradeda dezertyruoti.

Vėlai vakare atvyksta VANAGAS su GEGUČlU.

VANAGAS raportuoja apie Merkinės puolimą. Iš esmės nieko naujo. Konstatuotas, jei ir ne materialinis, tai žymus moralinis laimėjimas.

Labai pakili gyventojų nuotaika. Praneša, kai nuo žaizdų mirė SIAUBAS.

Gruodžio 21 d.1945 m. · penktadienisužrašyta gruodžio 21 d.

Su VANAGU aptariami visi organizaciniai reikalai. VANAGUI pavesta surasti radijo aparatą, įkrauti akumuliatorius ir pradėti akciją, kuri sutrukdytų aprūpinti gyventojus rusiškais pasais.

Išvykęs namo ĖGLIS grįžta su KOSTO laišku.

LINAS kviečia KAZIMIERAITĮ arba jo atstovą apsvarstyti įvairius klausimus ir praneša, kad XII.23 jo lauks ryšininkas ALGIS iš Vilniaus.

KAZIMIERAITIS, pasitaręs su VANAGU ir JŪRININKU, kuriam pavedama vietoje išspręsti Varėnos ir Rudnios valsčiaus partizanų vadovybės klausimą. JŪRININKUI taip pat pavesta susitikti su Trakų apskrities partizanų vadais ir paruošti jų susitikimą su apygardos vadu.

Vakare grįžta KARKLAS ir atneša 1000 egz. „Laisves Varpo“ Nr. 2.

VANAGAS su GERUČIU išvyksta į savo vadavietę. Jau vakar vakare tirpo sniegas, o šiandien lyja. Visi patenkinti, kad sniegas gali visai ištirpti.

Gruodžio 22 d.1945 m. · šeštadienisužrašyta gruodžio 22 d.

Vakare JŪRININKAS leidžiasi į kelią. Iki AUŠROS jį palydi NARAS. Taip pat išvyksta KARKLAS asmeniniais reikalais. Pasitarėme su ĖGLIŲ ir ŽILVIČIU apie Kūčias su AUŠROS grupe.

Paruošti dokumentai BALUČIUI, kad skubiai rastų veikiantį radijo aparatą ir kad KLEVAS perduotų štabui savo turimas matricas.

KAZIMIERAITIS jau trečia diena ruošia matricas „Partizanų dalinių organizavimas, rikiuotės paruošimas ir vadovavimo tvarka". Dirbti sunku, nes maža šviesos, ir matricos susidėvėjusios, be to, joms netinka rašomoji mašinėle.

Gruodžio 23 d.1945 m. · sekmadienisužrašyta gruodžio 23 d.

ĖGLIS vyksta pas AUŠRĄ pasitarti dėl Kūčių ir per UOSį išsiųsti laiškus BALUČIUI ir KLEVUI.

Atvykusi ĖGLIO sesuo praneša, kad atvyko BALUTIS. KAZIMIERAITIS susitinka su BALUČIU ir paveda jam skubiai gauti štabui radijo aparatą, parūpinti žibalo arba karbido, atnešti iš KLEVO matricas, o iš AIDO – rašomąją mašinėlę.

BALUTIS aiškinasi, kodėl nedalyvavo puolant Merkinę.

Atvyksta KARIBUTAS. Atneša kopijavimo popieriaus, gauto iš TIGRO Vilniuje. TIGRAS prašė perduoti, kad iš Šiaulių atvyks kapitonas susitikti su KAZIMIERAIČIU. Nurodytas susitikimo slaptažodis.

Gruodžio 24 d.1945 m. · pirmadienisužrašyta gruodžio 24 d.

Pasiruošimas Kūčioms drauge su AUŠROS žmonėmis. KAZIMIERAITIS tvarkosi išeiginį švarką.

Pavakare gretimame kaime pas KRUŠUS renkamės valgyti Kūčių. KAZIMIERAITIS, ĖGLIS, ŽILVITIS, KARKLAS, AUŠRA su žmona – ADOMĖLIU, LOKYS ir dar du partizanai. Greitai dar prisijungia ką tik palydėję JŪRININKĄ SAKALAS ir UOSIS.

Kūčių vakarą praleidome gražiai, rimtai.

Sugiedojome tris kalėdines giesmes ir paskui visą vakarą dainavome partizaniškas ir liaudies dainas.

Išsiskirstėme tik pirmą valandą nakties, sugiedoję Lietuvos himną.

Grįžęs SAKALAS pranešė, kad gruodžio 15 d., kai VANAGAS puolė Merkinę, LINAS su MERKIU-VYTU puolė Perloją. Perlojoje žuvo 3 istrebiteliai.

Sužeistas MERKYS ir dar vienas partizanas. Be to, dar pranešė, kad prieš kelias dienas RUGYS puolė Daugus ir XII.23 rytą – Valkininkus.

Puolimo rezultatai nežinomi.

Gruodžio 25 d.1945 m. · antradienisužrašyta gruodžio 25 d.

Pirmoji šv. Kalėdų diena. Ilsimės slėptuvėje.

Maždaug 12.00 atėjusi ĖGLIO sesuo atneša užkąsti. Vyrai išsivaikšto į svečius pas pažįstamus. KAZIMIERAITIS lieka vienas. Pradeda redaguoti „Mobilizacinius nurodymus Lietuvos partizanams“. Nakčia grįžę vyrai parsineša žibalo.

Gruodžio 27 d.1945 m. · ketvirtadienisužrašyta gruodžio 27 d.

ĖGLIS su ŽILVIČIU išvyko į kaimą. ĖGLIO sesuo jiems praneša, kad atvažiavo mašina su rusais. Jie tuoj pat grįžta. Nežinia, kokiu tikslu rusai atsidangino. Nutarta išeiti iš slėptuvės ir stebėti juos nuo kalno. KAZIMIERAITIS įsideda į portfelį tik pagrindines bylas ir dokumentus.

Kelias valandas pasidairę, iš atėjusio vyriškio sužinome, kad rusų jau nebėra, ir grįžtame į slėptuvę. ĖGLIS su ŽILVIČIU vyksta į kaimą aiškintis, kokiu tikslu rusai buvo atvykę. Pasirodo, tai buvo sužeisti Merkinės NKVD-istai, apie 30 žmonių, kurie vyko į Marcinkonių stotį. Bijodami partizanų, nevažiavo trumpesniu ir geresniu keliu per Puvočius, bet pasuko ramesniu miškingu keliu per Šešupę ir Rudnią. Rudnioje buvo neįprastai mandagūs. Ten paėmė tris pastotes, o mašiną pasiuntė atgal.

KAZIMIERAITIS baigia redaguoti mobilizacinių nurodymų 58 straipsnį.

Gruodžio 29 d.1945 m. · šeštadienisužrašyta gruodžio 30 d.

KAZIMIERAITIS jau antra diena perrašinėja mobilizacinius nurodymus. Lauke vakare dar snigo, o naktį jau ėmė lyti. ĖGLIO sesuo pranešė, kad maždaug 300 rusų nužygiavo per Rudnią į Marcinkonis.

Gruodžio 30 d.1945 m. · sekmadienisužrašyta gruodžio 30 d.

Iš AUŠROS grižo KARKLAS ir ŽILVITIS, atnešė akumuliatorius ir žinią, kad prieš pat šv. Kalėdas, užkluptas slėptuvėje, žuvo Merkinės bataliono vado padėjėjas PAULIUKAS.

Atvyksta iš Seirijų SIAUBO ryšininkas VYTURYS. Praneša, kad atvykę SIAUBAS su MINDAUGU laukia gretimame kaime. KAZIMIERAITIS, lydimas VYTURIO ir NARO, išeina susitikti su jais.

SIAUBAS praneša, kad XII.21 surengė istrebiteliams pasalą netoli Seirijų. Laukė su 76 partizanais. Išblaškė 24 istrebitelius su milicininkais, iš kurių 12 nukauta, 2 dingo be žinios ir 3 sunkiai sužeisti. Paimta: 3 sunkieji kulkosvaidžiai, 2 automatiniai šautuvai, 6 šautuvai ir 2 pistoletai.

Tarp žuvusiųjų – milicijos leitenantas ir istrebitelių vadas.

MINDAUGAS praneša apie savo bandymus susirišti su Seinų rinktinės vadu GEDIMINU ir apie ryšius su TAURO apygardos PERKŪNO rinktine. Taip pat praneša, kad kaime žuvo Veisiejų bataliono vadas MINDAUGAS ir jo padėjėjas MARGIS.

Per pokalbį su MINDAUGU nuspręsta MINDAUGĄ patvirtintį Seinų apskrities partizanų komendantu, taip pat rinktinės vadu. Seinų ir ŠARŪNO rinktinės sujungiamos į vieną – ŠARŪNO rinktinę.

KAZIMIERAITIS paaiškina naujus organizacinius ir mobilizacinius nurodymus. MINDAUGUI nurodyta energingai imtis visų partizanų reorganizavimo pagal naują organizacinę schemą, surengti partizanams apmokymus ir susirišti su TAURO apygarda.

Gruodžio 31 d.1945 m. · pirmadienisužrašyta 1946 m. sausio 1 d.

KAZIMIERAITIS ruošia ir spausdina apygardos vado XII.31 įsakymus Nr. 2, 3 ir 4. Vakarop visas I.l štabas eina į pirtį pas ŽILVITĮ. Po pirties ŽILVIČIO tėvai kviečia vakarienės, ir visi kartu linksmai sutinkam Naujuosius Metus.

Jau visą savaitę KAZIMIERAITIS sunerimęs, kad negrįžta DAKTARAS, taip pat žadėjęs tuoj po šv. Kalėdų atvykti VANAGAS, nesirodo pagaliau ir žadėjęs atgabenti radijo aparatą BALUTIS.

46.1.1.

KAZIMIERAITIS daro įsakymų kopijas ir 46.1.1 ruošiasi jas išsiuntinėti. ŽILVITIS išlindęs sužino, kad gretimuose kaimuose temstant pasirodo rusai. Pavakare atėjusi ĖGLIO sesuo pranešė, kad nuo ankstyvo ryto rusai krėtė visą Rudnios kaimą ir išvyko Kapiniškių kryptimi.

46.I.2.

ŽILVITIS vyksta pas SAKALĄ atnaujinti ryšio 46.I.2. ir grįžta su juo į vadavietę. SAKALAS informuoja, kad VANAGAS tik vakar grįžo į savo vadavietę.

Praneša, kad VAIDEVUTIS rytoj vyksta į Vilnių. KAZIMIERAITIS paveda SAKALUI surasti BALUTĮ ir išsiaiškinti dėl radijo, akumuliatoriaus, rašomosios mašinėlės, žibalo, karbido ir dėl DAKTARO laiško.

Vakare KARKLAS vyksta tikrinti ryšio su VANAGU.

Atvyksta KARIBUTAS. Praneša rytoj vyksiąs į Vilnių. Jam pavedama atvežti štabui kai kurių reikmenų ir patikrinti ryšį su ŠVOGERIU. KARIBUTAS papasakoja, kad vakar anksti ryte apie 200 rusų apsupo Kapiniškių kaimą ir darė kratas pas gyventojus, ieškodami partizanų. Išsikraustė 21.00 val.

Maždaug 21.30 ateina ĖGLIO sesuo su GELEŽINIO VILKO adjutanto LINO laiškais. Visa šlapia, kadangi beveik kilometrą brido upe, kad užmaskuotų pėdsakus į vadavietę. Kiek kartų jai teko tamsiomis naktimis vedžioti ryšininkus arba vadus po kelis kilometrus miškais, o paskui vienai grįžti namo.

KAZIMIERAITIS tuoj pat ruošia atsakymus LINUI ir LŪŠIUI, ir ĖGLIO sesuo grįžta atgal su jais. Ją lydi ĖGLIS ir ŽILVITIS, kuris nuėjo įspėti KARIBUTO, jog gauta žinių iš JŪRININKO, kad Vilniuje ŠVOGERIS sekamas ir kad jis neužeitų pas jį.

NARAS visą dieną rašo mobilizacinius nurodymus.

1946Sausis

Sausio 4 d.1946 m. · penktadienisužrašyta sausio 7 d.

Atvyksta BALUČIO partizanai BRIEDIS su draugu A., atneša primityvų dviejų lempų radijo aparatą, žibalo ir matricas. BALUTIS laišku praneša, kodėl negalėjo atsiųsti rašomosios mašinėlės ir apie kitus ūkinius sunkumus.

Grįžtantiems partizanams duodame vibratorių, kad nuneštų pataisyti.

Iš vakaro atvykę VANAGAS ir STRAZDAS atneša naują radijo aparatą. Girdimumas labai menkas. Paaiškėja, kad prastas vibratoriaus kontaktas. Tada nusprendžiame, kad VANAGAS nešis savo aparatą atgal. Jam paskoliname akumuliatorių, o vibratorių atidavėme BALUČIO ryšininkams. VANAGAS informuoja apie savo pavaduotojo PAULIUKO žuvimą. Aptariami priešrinkiminės akcijos badai.BŪDAI? Vakare VANAGAS su STRAZDU grįžta į savo vadavietę.

Sausio 5 d.1946 m. · šeštadienisužrašyta sausio 7 d.

Atvyksta SAKALAS, kuris buvo pas BALUTĮ.

Atneša naują vibratorių, bet išmėginti jo nebuvo galimybės, kadangi VANAGAS išsinešė akumuliatorių. SAKALAS pranešė, kad antradienį arba trečiadienį atvyks BALUTIS ir MEŠKINAS.

KAZIMIERAITIS čia pat slėptuvėje šildo dubenį, kadangi tris dienas trynėsi vaistais nuo niežų, kurių nepajėgė atsikratyti.

Sausio 6 d.1946 m. · sekmadienisužrašyta sausio 7 d.

KAZIMIERAITIS baigia ruošti organizacinius ir mobilizacinius nurodymus. Taip pat padaugintas „Partizanų dalinių rikiuotės apmokymas“ ir paruoštas dokumentas rinktinių vadams, nurodantis, kaip jie turėtų apmokyti partizanus.

Komentarai

Slapyvardžių rodyklė

Kas slėpėsi po dienoraštyje minimais slapyvardžiais – pagal publikacijos rengėjų komentarus. „Neišaiškintas“ reiškia, kad tikrojo asmens nustatyti nepavyko.

Adomėlis
Kizilaitienė-Ivavičienė Irena (kituose šaltiniuose ji minima Tamošiuko slapyvardžiu), g. 1925 m. Mažeikiuose, suimta 1946.05.21.
Aleksas
vėliau veikė Vieversio slapyvardžiu – Julius Karpis, kilęs iš Mergežerio kaimo (Varėnos raj.). Žuvo 1949.XI.26, vykdydamas Dainavos apygardos vado adjutanto pareigas.
Algis
neišaiškintas.
Alseika
Vytautas Kazimieras Gontis. Artilerijos atsargos leitenantas. Kilęs iš Šiaulių. 1945.X. pasitraukęs iš miško, buvo suimtas. Kalėjo.
Antanaitis
Kazimieras Pockevičius. Aprašomųjų įvykių metu dirbo Alytaus veterinarijos vaistinės vedėju. 1946 metų pabaigoje suimtas Vilniuje. Dabar gyvena Alytuje.
Anulas
neišaiškintas.
Aušra
Kizilaitis-Ivavičius Jonas. Suimtas 1946 m. vasarą, išdavė daug žmonių (apie tai rašoma A. Ramanausko-Vanago atsiminimuose). Vėliau naudojamas kaip MGB agentas provokacijose prieš pogrindį. Legalizuotas 1951 metais.
Ąžuolas
Antanas Bučionis (1901–1946.IX). Kilęs iš Buteliūnų kaimo (Leipalingio apyl. Lazdijų raj.) Žuvo vykdydamas Leipalingio bataliono vado pareigas.
Ažuolis
Domininkas Jėčys (1896–1947.VIII.11). Kilęs iš Biržų apylinkių. Kovų už nepriklausomybę dalyvis, atsargos kapitonas. Dzūkų rinktinės organizatorius ir pirmasis Dainavos apygardos vadas.
Bakšiūnas
Jonas Burllnskas (? –1947.VII.).
Balutis
vėliau veikė Banaičio slapyvardžiu – Juozas Balčius (1919–1947.VI.11). Kilęs iš Viečiūnų kaimo (Druskininkų apyl.) Žuvo vykdydamas Gardino grupės vado pavaduotojo pareigas.
Barzda
tokiu slapyvardžiu aprašomu laikotarpiu Merkinės batalione veikė Rokas Ivanauskas (1911–1945.IX.14), kilęs iš Masališkių kaimo (Merkinės apyl.), tačiau neaišku, ar aprašyme minimas būtent jis.
Beržinis
žr. Paberžis.
Bijūnas
šiuo slapyvardžiu minimi du asmenys. 1945.XI.18. (rašė – tai Antanas Vabuolas (1923–1947.V.18), kilęs iš Stankūnų kaimo (Šventežerio apyl. Lazdijų raj.). Kituose įrašuose minimas Bijūnas – tai Antanas Valentukevičius (1913–1945.VI.17), kilęs iš Kabelių kaimo (Varėnos raj.).
Briedis
šiuo slapyvardžiu minimi du asmenys. 1946.1.4 (rašė – tai Juozas Milutis, anksčiau veikęs Jauniaus slapyvardžiu. Gimė 1927 m. Vieciūnų kaime (Druskininkų apyl.). Veikė Gardino grupėje. Suimtas 1947.VII.13. Kalėjo. Dabar gyvena Alytuje. Kituose įrašuose minimas Briedis, ankščiau veikęs Kleopo sl. – Kleopas Kraunelis (?–1947.III.23), kilęs iš Marcinkonių apyl. (Varėnos raj.), skyriaus vadas.
Buksaitis
neišaiškintas.
Butageidis
Vladas Pielikis (? –1946–47 m. žiemą), kilęs iš Žemaitijos, buvęs Alytaus seminarijos dėstytojas.
Daktaras
Antanas Kulikauskas, g. 1918 m. Suvalkuose. Suimtas 1946.XI.26 d. vykstant į užsienį pogrindžio pavedimu. Kalėjo, šiuo metu gyvena Irkutske.
Danielius
vėliau velkė Daugirdo slapyvardžiu – Povilas Damulevičius (1922–1952). Kilęs iš Ratnyčios (Druskininkų apyl.). Žuvo eidamas Gardino tėvonijos vado pareigas.
Dievaitis
Martynas Karkauskas. Aprašomų įvykių metu dirbo girininku Punios šile. Žymus ryšininkas. Suimtas 1946 m. pabaigoje. Mirė apie 1980 m.
Dučė
Juozas Samulevičius (1924–1946.IX). Kilęs iš Poteronių kaimo, Alytaus rajone.
Dūda
Jonas Kibildis, g. 1920 m. Janonių km. Merkinės apyl., žuvo 1947.09.29.
Ėglis
Jonas Kraunelis (1919–1946.XII.12). Kilęs iš Mažosios Rudnios kaimo (Marcinkonių apyl.). Žuvo baudėjams užpuolus Dzūkų grupės vadavietę, kurioje buvo rašomas šis Dienoraštis.
Gaigalas
neišaiškintas.
Gardinas
Ipolitas Česnulevičius (1908–1950). Kilęs iš Marcinkonių. Nuteistas sušaudyti.
Garibaldis
Konstantinas Bajerčius (1911–1946.XII). Kilęs iš Šakių apylinkių. Pedagogas ir rašytojas, Alytaus miesto pogrindžio grupės vadovas. Nukankintas Alytaus MGB kalėjime. www.kaisiadoriumuziejus.lt/.../index.php?title=Bajerčius_Konstanti... Bajerčius Konstantinas (slapyvardis Garibaldis) (1903 m. spalio 24 d. Pajotijų k., Plokščių valsč., Šakių apskr. - 1946 m. gruodžio 8 d. Alytuje, palaidojimo vieta ...
Gegutis
Vincas Ivanauskas (7–1946). Kilęs iš Masališklų kaimo (Merkinės apyl.). Žuvo eidamas Merkinės bataliono bario BŪRIO? vado pareigas.
Giraltis
vėliau veikė Viršaičio slapyvardžiu – Petras Petrėnas (1906–1978). Pasitraukęs iš rezistentų gretų, buvo suimtas, kalėjo. Mirė Alytuje.
Juozaitis
vėliau veikė Petraičio slapyvardžiu – Edvardas Juknaitis (?-1947.IX.27). Kilęs iš Pabiržės kaimo (Biržų raj.). Žuvo vykdydamas Gardino grupės vado pareigas.
Jurginas
Adolfas Bilinskas (7–1945.XII.4). Kilęs iš Mardosavo kaimo (Merkinės apyl.).
Jūrininkas
Albertas Perminas (1923-1947.XI.8). Kilęs iš Alytaus. Žuvo vykdydamas Merkinės bataliono vado pareigas.
Kalnelis
Jonas Penkevičius (?–1946.IV). Kilęs iš Kažanių kaimo (Lazdijų ra).). Žuvo vykdydamas Kapčiamiesčio bataliono vado pareigas.
Kaributas
Kęstutis Valentukevičius.
Karklas
Pranas Platūkis. Kilęs iš Rudnios (Varėnos raj.). Suimtas 1946.1.12. Kalėjo, dabar gyvena Varėnoje.
Karvelis
neišaiškintas.
Keleivis
vėliau veikęs Adomo ir Žmogaus slapyvardžiu – Vladas Baciuška (1909-1947.XII.23). Kilęs iš Cibiliekų kaimo (Alytaus raj.) Prieš žuvimą dėl ligos atleistas iš DLK Kęstučio grupės vado pareigų.
Kiškis
vėliau veikė Kalvaičio slapyvardžiu – Bronius Kukauskas (1914–1949.XI.26). Kilęs iš Viečiūnų kaimo (Druskininkų apyl.). Žuvo vykdydamas Kazimieraičio rinktines štabo viršininko pareigas.
Kleopas
žr. Briedis.
Klevas
Petras Kalpokas, kilęs iš Neravų kaimo (Druskininkų apyl.). Grūto pradinės mokyklos mokytojas, nukankintas Druskininkų NKGB būstinėje 1946 m.
Kostas
neišaiškintas.
Laimutis
Vytautas Duliūnas (1924-1946). Kilęs iš Daukšių kaimo (Marijampolės raj.). Mokytojas.
Lakūnas
Jonas Neifalta (?–1946). Kilęs iš Šventežerio (Lazdijų raj.). Vadovavo būriui garsiose Kalniškių kautynėse su NKVD-istais 1945.V.12.
Lazdynas
neišaiškintas.
Liepa
šiuo slapyvardžiu minimi du asmenys. 1945.X1.18 įraše – tat Vincas Valentukėnas, g. 1922 m. Mergežerio kaime (Varėnos raj.) iš Geležinio Vilko grupės. Žuvo 1947.11.15. Kituose įrašuose minimas Liepa – Jurgis Ptakauskas (1913–1948.XII. 14). Kilęs iš Mizarų kaimo (Druskininkų apyl.). Aktyvus Kauno sukilimo 1941.VI.22 dalyvis. Žuvo, vykdydamas DLK Vytenio grupės vado pareigas.
Linas
Pranas Svirskas (7–1947.XI.8). Kilęs iš Šklėrių kaimo (Varėnos raj.). Žuvo vykdydamas skyrininko pareigas.
Lokys
Kazys Kryšas, kilęs iš Kapiniškių kaimo (Varėnos raj.).
Lubinas
neišaiškintas.
Lūšis
neišaiškintas.
Margis
Vytautas Vabuolas (?–1946). Kilęs iš Vytautų kaimo (Lazdijų raj.) 1946.IV minimas kaip vykdantis Veisiejų bataliono vado pavaduotojo pareigas.
Merkys-Vytas
Adolfas Baublys (1913–1949.1.25). Kilęs iš Perlojos (Varėnos raj.). Žuvo vykdydamas DLK Vytauto grupes vado pareigas.
Meškinas
Damijonas Kizys (1913–7). Kilęs iš Viečiūnų kaimo (Druskininkų apyl.).
Milžinas
Pranas Vaivada (7–1946.VI.4). Kilęs iš Radvilonių kaimo (Veisiejų apyl.). Būrio vadas.
Mindaugas
Varguolis (iš tiesų Varguolis – pirmasis slapyvardis) – Vladas Stepulevičius (1906–1947.V.18). Kilęs iš Jonėnų kaimo (Lazdijų raj.). Ulonų atsargos leitenantas.
Naras
Liudas Mulerskas. g. 1923 m. Alytuje. 1946.1.12 užpuolus Dzūkų grupės vadavietę, bandė gelbėti čia pateikiamą Dienoraštį, tačiau sunkiai sužeistas pateko į nelaisvę, kalėjo. Dabar gyvena Alytuje.
Nemunas
neišaiškintas.
Paberžis
anksčiau veikęs Beržinio, dar vėliau Tauro slapyvardžiu – Antanas Suraučius, g. 1919 m. JAV. Vykdydamas Gardino grupės vado pareigas, 1947.II.5 sužeistas pateko į nelaisvę. Kalėjo. Dabar gyvena Lenkijoje.
Partenijus
Pranas Šliumpa, g. 1916 m. Vainatrakio kaime (Kauno raj.). Suimtas 1946 m. pabaigoje, kalėjo. Miręs.
Paukštis
Jonas Sinkevičius (1913–1947.VIII.2). Kilęs iš Nedzingės (Varėnos raj.). Veikė partizano Vanago grupėje. Nepainioti su Broniumi Sinkevičiumi-Paukščiu (1921–1949.XI) iš Naujasodžio kaimo, veikusiu Gardino grupėje.
Pauliukas
Valentinas Paulauskas (1913–1946.1). Kilęs iš Daugų (Alytaus raj.). Žuvo vykdydamas Merkinės bataliono vado pavaduotojo pareigas.
Ramūnas
Vincas Kibirkštis, kilęs iš Kabelių kaimo (Varėnos raj.).
Rugys
Jonas Jakubavičius (1916–1948.IX). Kilęs iš Druckūnų kaimo (Varėnos raj.). Žuvo vykdydamas part. Vanago grupės vado pareigas. Nepainioti su Jonu Ivanausku iš Masališkių kaimo, kuris veikė šioje grupėje tuo pačiu laiku ir tuo pačiu slapyvardžiu.
Sakalas
Alfonsas Damulevičius (?—1947.VII.13). Kilęs iš Ratnyčios (Druskininkų apyl.). Skyriaus vadas Gardino grupėje.
Siaubas
šiuo slapyvardžiu minimi 3 asmenys: 1) Siaubas iš Onuškio (Trakų raj.), minimas 1945.VIII.31 dienos įraše – Jonas Dambrauskas (?–1946.IX.4). 2) Siaubas, minimas 1945.VI.23, VIII.2, IX.4, IX.10, IX.17, IX.21, XI.5-10, XI.14, XI.17, XII.2-3, XII.6, XII.16, XII.20 įrašuose – Jonas Volungevičius (1924–1945.XII.15). Kilęs iš Perlojos. Žuvo vykdydamas Dzūkų grupės ūkio dalies viršininko pareigas. 3) Kituose įrašuose minimas Siaubas – tai Antanas Grušauskas (1901–1947.X.31). Kilęs iš Radysčiaus kaimo (Merkines apyl.). Žuvo vykdydamas Kar. A. Juozapavičiaus grupės vado pareigas.
Sikorskis
neišaiškintas.
Strazdas
Bronius Čaplikas (7-1946.IV). Kilęs iš Vinkšninių kaimo (Alytaus raj.). Nepainioti su Jurgiu Čapliku iš Norulių kaimo (1923-48m.), veikusiu tuo pačiu slapyvardžiu toje pačioje Part. Vanago grupėje.
Stumbras
Bronius Marčiulionis (1916-1949.XII). Žuvo vykdydamas Gardino tėvūnijos štabo viršininko pareigas.
Šernas
vartojęs ir Dzykio slapyvardį – Lionginas Švalkus (?–1945.XII.4). Atsargos leitenantas, mokytojas, vienas iš Lietuvos Laisvės armijos (LLA) organizatorių.
Šilas
Antanas Jauniškis, g. 1915 m. Sudalauklo km. Linkmenų valsč. Utenos apskr. Suimtas 1945.XII.01. LLA org. narys.
Šnekutis
Bronius Ivanauskas, g. 1913 m. Masališklų kaime (Merkinės apyl.). Suimtas 1946.VI.13. Kalėjo. Gyvena Leipalingyje (Lazdijų rajone).
Špokas
Antanas Vailionis (?–1949). Kilęs iš Spirų kaimo (Varėnos raj.). Žuvo vykdydamas Kar. A. Juozapavičiaus grupės vado pareigas.
Šviedrys
neišaiškintas.
Švogeris
neišaiškintas.
Tauras
žr. Paberžis.
Tigras
Šerkšnas-Zigmas Laukaitis, g. 1924 m. Alytuje. 1944 m. mokytojavo Marcinkonyse, Alytaus apskr. Partizanas nuo 1945 m. liepos mėn., iki lapkričio mėn. Marcinkonių bataliono vado pavaduotojas. Lapkričio mėn. išvyko gyventi į Vilnių.
Trumpukas
neišaiškintas.
Uosis
Albertas Mikalonis (1920–1949.IV). Kilęs iš Klepočių kaimo (Alytaus raj.). Vaidoto grupės atstovas, 1945.XII.7 dalyvavęs vadų susitikime (Varėnos raj.) – Juozas Petraška, veikęs Patrimpo, vėliau Lapaičio slapyvardžiais. Gimė 1916 m. Mardosų kaime (Prienų raj.). Suimtas 1947.VIII.11, vykdydamas DLK Vaidoto grupės vado pareigas. Kalėjo. Dabar gyvena Alytuje.
Vaidevutis
Rokas Bingelis (1921–1947). Kilęs iš Purplių kaimo (Varėnos raj.). Sušaudytas tarybinio teismo sprendimu.
Vanagas
šiuo slapyvardžiu minimi du asmenys. 1945.XI.18 įraše minimas Vanagas – tai Bronius Sinkevičius, žuvęs apie 1949 metus. Kituose įrašuose minimas Vanagas-Adolfas Ramanauskas.
Vasaris
Florijonas Černiauskas (7-1947.III.16). Kilęs iš Leipalingio (Lazdijų raj.).
Vilkas
Feliksas Stragišauskas, g. Žeimių vals. Šiaulių aps. 1946 m. partizanų karo lauko teismo sprendimu sušaudytas.
Virtuozas
Motiejus Pilvelis (1918–1947.III). Kilęs iš Vainiūnų kaimo (Seirijų apyl.).
Vyturys
Jonas Vėčkys, kilęs iš Gudelių kaimo (Varėnos raj.). Žuvo 1947 ar 1948 metais.
Žaibas
žinoma tik pavardė – Sinkevičius. Žuvęs.
Žilvitis
Vytautas Kraunelis (1921–1948.XI.1). Kilęs iš Mažosios Rudnios kaimo (Marcinkonių apyl.).
Priedai

Štabo įsakymai ir partizanų atsiminimai

Kartu su dienoraščiu publikuoti pirmieji Dzūkų grupės štabo įsakymai ir partizanų atsiminimai, kurių rankraščiai rasti buvusiame KGB archyve.

Dokumentas Nr. 1Organizaciniai klausimai · Įsakymas Nr. 1, 1945 05 07

Organizaciniai klausimai.

LP grupių vadams

Įsak. Nr. 1.

I org.

Dz. miškai, 1945.5.7

Vykdyti ir žinoti tik žaliukų dalinių vadams.

1. Patogesniam partizaninių pajėgų mobilizavimui, sutelkimui ir vadovavimui Dzūkų partizanų veikimo plotas suskirstomas apytikriai į atitinkamus valsčių partizanų batalionus.

2. Dabar veikiantieji atskiri žaliukų daliniai vadinasi atitinkamai jų vadų slapyvardžio būriais, pvz., Perkūno būrys, Šarūno būrys ir pan.

3. Paskelbus partizanų mobilizaciją (ne kariuomenės) mobilizuotieji partizanai suskirstomi į skyrius po 10-12 žmonių, 3-4 skyriai sudaro būrį, o būriai sudaro kuopą. Skyriaus žmonės suskirstomi į dvi grandis: viena (...) su vienu, dviem automatiniais ginklais ir kita – manevro grandis, ginkluota tik šautuvais.

4. Būriai turi atitinkamų kaimų vardus. Kuopos turi atitinkamų seniūnijų (apylinkių) vardus. Kur kuopų ir būrių vardai atitinkamai sutampa, tai vietovės pavadinimą palikti kuopai, o būriui duoti kitokį, vietai ar žmonėms būdingą, vardą.

5. Partizanų batalionų ir kuopų vadus skiria grupės štabas. Būrių vadus atitinkamai kuopų vadai.

II mob.

6. Mobilizacija vykdoma tik grupės štabui įsakius.

7. Partizanų batalionų vadai nedelsiant turi pristatyti grupės štabui tinkamus kandidatus kuopų vadams skirti. Kandidatai parenkami tiek iš veikiančių žaliukų dalinių, tiek iš patikimų vietos gyventojų, kurie galėtų paminėtoms pareigoms tikti. Kartu nurodyti kandidatų amžių, mokslo cenzą, karinį laipsnį, ginklų rūšį ir kiek ilgai kariuomenėj tarnavo.

III op.

8. Batalionų vadai ištiria savo plote visus galimus operacinius atvejus, kuriuos atitinkamai suskirsčius, asmeniškai praneša grupės štabui.

Vykdomos operacijos suskirstomos sekančiai:

a) operacijos priešmobilizaciniame laikotarpy, pvz.: likvidavimas priešo slaptųjų agentų bei jų branduolių, ginklų apsirūpinimo reikalu, suimtųjų išvadavimui ir pan.

b) operacijos mobilizacijos atveju, pvz.: nepatikimų piliečių izoliavimas, priešo ryšio centrų užėmimas bei jų nutraukimas, milicijos nuginklavimas, stambesnių priešo dalinių izoliavimas ir sekimas, saugos organizavimas ir pan.

c) operacijos mobilizaciją įvykdžius, pvz.: naikinamųjų priešo dalinių naikinimas, kitokių karinių dalinių internavimas ir pan.

9. Dabar veikiantieji žaliukų daliniai jokių operacijų nevykdo, išskyrus tik tas, kurias nurodys grupės štabas. Pagrindiniai šio laikotarpio žaliukų uždaviniai kuo pilniau paruošti mobilizaciją, organizuoti ryšius, išdirbti operacinių planų detales prieš tai atliekant reikiamas žvalgybas, pasipildyti ginklais ir šaudmenimis.

10. Be grupės štabo sutikimo atskiri žaliukų būriai pavieniai ir kaimyniniams būriams talkininkaujant gali veikti tik su tikslu išvaduoti vežamus suimtuosius ar sutrukdyti ūkių piešimą PLĖŠIMĄ bei naikinimą. Atlikus panašius veiksmus, tuoj pranešti grupės štabui apie visą operaciją su visomis smulkmenomis.

11. Kuopų ir batalionų vadai veda operacijų ir veiksmų dienoraštį, kuriame kiek galima suglaustai, bet pakankamai pilnai ir teisingai aprašomi visi partizaniniai veiksmai. Dienoraščių tikslas: palikti teisingą kovų dėl laisvės vaizdą, kaip medžiagą istorijai ir pagelbėti vėliau surasti tuos tyliuosius, mažai kam žinomus didvyrius, kuriuos tauta turėtų pagerbti, ar tai apdovanojant, ar tai aprūpinant nukentėjusių šeimas. Prie dienoraščių pridedami visi veiksmus liečiantieji dokumentai, įsakymai, schemos ir pan.

Už veiksmų aprašymo teisingumą atsakingi batalionų ir kuopų vadai. Dienoraštis vedamas pagal šią formą: a) eil. Nr., b) veiksmų data, c) veiksmų užrašymo data, d) trumpas veiksmų aprašymas, e) dalyvavo kovotojų, f) žuvo kovotojų, g) pakliuvo nelaisvėn, h) žuvo priešų, i) paimta belaisvių.

Vykdyti: Žaliukų vadams 20 egz.

Žinoti: Vyr. partiz. štab. 2

Grupės štabai 2

Kaimyn. gr. št. 2

Iš viso 26 egz.

/Parašas/

Grupės vadas

Dokumentas Nr. 2Apie drausmės pažeidimus ir priemones jų išvengiant · Įsakymas Nr. 2, 1945 05 16

Apie drausmės pažeidimus ir priemones jų išvengiant

LPS

Dz. Gr. Št.

Dz. miškai,

1945.5.16

Skelbiamas visiems žaliukams

LP Dz. Grupei

Įsak. Nr. 2.

I. Patyrimas parodė, kad į žaliukų dalinius susispietė ne tik taurūs kovotojai dėl Lietuvos laisvės, bet ir nemažas nuošimtis kriminalinių polinkių asmenų, kurie neretai naudodamiesi ginklu skriaudžia niekuo nekaltus gyventojus ir vykdo plėšimus. Taip pat pastarieji nepasiduoda bausmei ir pavojingose partizaninio karo apystovose nesąžiningai eina savo pareigas, dėlei ko pasitaiko bereikalingų aukų ir žymių nuostolių.

2. Kad užkirsti kelią panašiems demoralizuojantiems ir Lietuvos laisvės kovoms aiškiai žalingiems reiškiniams, į partizanų ar žaliukų būrius priimami žmonės tik prisaikdinus akivaizdoje būrio žmonių.

3. Kur dar žmonės neprisaikdinti, tai prisaikdinimą atlikti nedelsiant, priede nustatyta tvarka ir žodžiais.

4. Visi vadai turi griežčiau žiūrėti dalinių drausmės ir už visus nusižengimus turi nusikaltusius bausti pagal laikinuosius partizanų drausmės nuostatus.

5. Visuose atvejuose, kai turime reikalo surinkti žinių ar atlikti rekvizicijas iš gyventojų, vengti bereikalingo žiaurumo, mušimo ar gąsdinimo. Smurtas ir prievarta baustini drausmės būdu, o sunkesniuose atvejuose atiduodama teisman.

6. Kad sumažinti plėšimų galimumus ir sutelkti didesnio pasitikėjimo gyventojams, rekvizicijas vykdyti tik būtinais atvejais ir išduodant nustatytos formos oficialius pakvitavimus. Pagal tuos pakvitavimus atgavus laisvę gyventojams galėtų būti teisingai atlyginta. Kvitais aprūpina grupės štabas.

7. Rekviziciniai kvitai turi būti pasirašomi kuopų vadų. Išimtinais atvejais, būrių vadų. Jie duodami rekvizuojant daiktus, kaip tai aprangą, susisiekimo priemones ir maisto produktų daugiau kaip pusės centnerio vertės.

8. Iš rekvizicinių kvitų dalinių vadai atsiskaito savo batalionų štabams. Atsiskaitant turi būti nurodyta rekvizuoto turto kiekis ir sunaudotų kvitų skaičius.

9. Rekvizicinio atsiskaitymo duomenys įrašomi į veiksmų žurnalą.

Vykdyti

Žinoti: daliniams 20 egz.

Vyr. part. št. 2

Kaim. gr. št. 2

Lieka Dz. gr. Š. 2

Iš viso 26 egz.

Priedai: 1) Lietuvos partizanų priesaika.

2) Laikinieji partizanų drausmės nuostatai.

3) Rekvizicinis kvitas.

/parašas/

Grupės vadas

Dokumentas Nr. 3Įsakymas Nr. 3, 1945 06 04

Apie drausmės pažeidimus nesant vieningos struktūros.

Dzūkų miškai, 1945.6.4.

Dzūkų grupei

Įsakymas Nr. 3.

Š. m. geg. 16 d. įsakymu Nr. 2 Dzūkų grupės vadams nurodytos priemonės, kaip sutvarkyti palaidus žaliukų dalinius ir sutelkta galia užkirsti kelią visokiems banditiniams elementams pasireikšti. Kadangi banditiniai nusikaltusieji pavieniai žaliukų būreliai savus gyventojus neretai tiek pat terorizuoja kaip ir mūsų visų žiauriausias priešas – bolševikiniai naikinamieji daliniai, tai įsakau visiems partizanų batalionų vadams paskubinti sujungti dar likusius palaidus žaliukų būrelius, panaudojant visą sutelktą galią.

Vienas toks skubaus sutvarkymo reikalaujantis būrelis, susidedantis daugumoje iš perlojiečių ir vadovaujamas kokio tai Šimo, turėjusis būti sudrausmintas Šerno, pastaruoju metu atsibastė į Marcinkonių valsčiaus apylinkes ir vykdo vietinių gyventojų terorizavimą. Nustatyta to būrelio tokie neleistini žygiai: 1) Musteikoje iš gyventojų atėmė degtinę, nusigėrė ir šaudė iš kulkosvaidžio į moteris, 2) Senovėje plėšikavo, 3) Kabeliuose vištas vogė, 4) nuavė arklius ganančiam žmogui batus, 5) Margionyse už (...) neatidavimą mušė ir gąsdino, 6) šaudė bereikalingai eikvodami šovinius ir gąsdindami gyventojus.

Todėl įsakau Šernui nedelsiant paimti savo kieton rankon paminėtą būrį, nurodyti apylinkių ribas, iš kurių išeiti, supažindinti su partizanų drausmės nuostatais, prisaikdinti ir priversti jį dirbti Lietuvai išvaduoti naudingą darbą, aukščiau nurodytą įsakymų dvasioje. Jeigu paminėtas būrelis atsisakytų pasiduoti jūsų valdžiai, tai panaudoti jėgą ir atiduoti partizanų lauko teismui, kaip Lietuvai ypatingai žalingą elementą, kuris ne tik terorizuoja savus gyventojus, bet ir besibastydamas po miškus, žinodamas kitų partizanų stovyklų vietas, gali pasidaryti savo brolių, dirbančių tėvynės labui pavojingą darbą, išdavikais.

Skirstant žaliukų veikimo plotus, stengtis, kad jie neišeitų iš bataliono vadui apibrėžtų ribų, išskyrus tuos atvejus, kai tenka trauktis nuo persekiojančio priešo.

Kreipiu dėmesį visų Dzūkų grupės vadų, karininkų, kurie ar tai nuo seniau vadovauja žaliukų būreliams, ar vėliau yra gavę grupės štabo įsakymus tvarkyti žaliukų veiklą bei ruošti kraštą mobilizacijai, kad jie yra surišti laisvajai Lietuvai duotąja priesaika kaip aktyvios tarnybos kariai ir už jų nusižengimus bei apsileidimą tarnyboje gresia laisvos Lietuvos įstatymais numatytos bausmės bei visos lietuvių tautos smerkimas.

Su šio įsakymo turiniu supažindinti pagal galimumą visus žaliukus.

/parašas/ Kazimieraitis

LP Dzūkų grupės vadas.

Merkinės partizanų bataliono Vadui Giraičiui

Papildomai teko patirti, kad Jums paskirtam veikimo plote veikianti Masališkės grupė panašiai banditauja ir net iš savųjų brolių žaliukų atiminėja ginklus. Įsakau panaudoti visas priemones paminėtą grupę sudrausminti ir atimtą iš Rodukos kaimo žaliukų kulkosvaidį grąžinti. Reikalui esant, svarbiausius kaltininkus suimti ir atiduoti partizanų lauko teismui, o mėginant iš Jūsų globos išsprukti ir persimesti įkaimyninius valsčius, šį įsakymą perduoti atitinkamam vadui vykdyti.

/parašas/ Kazimieraitis

LP Dzūkų grupės vadas.

Dokumentas Nr. 4Mobilizacijos vykdymo reglamentas

Mobilizacijos vykdymo reglamentas

Lietuvos partizanų mobilizacinis skelbimas

Broliai lietuviai, šiandien jau atėjo ta diena, kai visi, kas tik gali ir turi bet kokį ginklą, tuoj turi stoti atviron kovon prieš Lietuvos pikčiausius priešus, banditines sovietiškas gaujas. Gana jie mūsų brangią tėvynę niokojo, mūs brolius, seses žudė, kankino ir blaškė po Rusijos ir Sibiro platybes. Nors ir begaliniai išvarginta visa Europa praėjusiojo karo, bet šiandieną, nebepakeldama dar didesnės ir žiauresnės bolševikinės priespaudos, ėmėsi paskutinių pastangų nusikratyti bolševikinį jungą. Mums ateina pagalbon mūsų broliai užsienyje kartu su sąjunginėmis demokratinėmis valstybėmis. Todėl ir mums laikas išeiti iš pogrindžio ir miškų, kad sukelti SUKELTUME visą tautą ir sutelktomis jėgomis vienu smūgiu atsikratytume mus slegiančios priespaudos.

Tam reikalui visos Lietuvos partizanų vadovybė skelbia partizanų mobilizaciją.

Mobilizuojami visi lietuviai:

1. Karininkai be laipsnio, ginklų rūšies ir amžiaus skirtumo.

2. Puskarininkiai be laipsnio, ginklų rūšies skirtumo, iki 45 m. amžiaus.

3. Visi kariuomenėj tarnavę vyrai iki 35 m. amžiaus.

4. Netarnavusieji kariuomenėje jaunuoliai, kurie tik turi nuosavą bet kokį ginklą, dviratį ar tinkamą joti arklį.

Taip pat priimami savanoriai čia nenurodyto amžiaus ar kategorijos, kurie tik turi kokį nors ginklą, taip pat turi dviračius – į ryšių tarnybą, kurie turi tinkamus jojimui arklius, su balnu ar net be balno – į raitų žvalgų būrius ar vadų ordonansams.

Mobilizuojamieji turi pasiimti:

1. Visus turimus iki šiol slepiamus ginklus ir šaudmenis.

2. Maisto nemažiau kaip dviems dienoms.

3. Baltinių 2 poras.

4. Katiliuką ar bliudelį ir peilį, šakutę, šaukštą.

5. Prausimosi priemones.

Kiekvienas mobilizuojamas ar savanoris turi apsirengti tvirtesniais drabužiais bei avalyne.

Visos ginkluotos grupės, kurios nuo anksčiau veikė ar slapstėsi miškuose, turi ne vėliau antros mobilizacijos dienos prisistatyti artimiausion komendantūron, įstoti kaip mobilizuojami, arba pateikti partizanų batalionų vadų pažymėjimus, kad jie yra prisaikdinti ir vykdo jų duotus uždavinius.

...............valsčiaus.............................

/miestelių ir kaimų pavadinimai/

mobilizuojami renkasi į ............... miestelį, kaimą, partizanų

komendatūron ........................

/rinkimosi vieta/

Lietuvos partizanų vyriausioji vadovybė

Dokumentas Nr. 5Organizaciniai mobilizacijos vykdymo klausimai · Įsakymas Nr. 4, 1945 06 06

Organizaciniai mobilizacijos

vykdymo klausimai

Dzūkų miškai, 1945.6.6 d.

Dzūkų grupei

Įsakymas Nr. 4.

1. Organizaciniais ir mobilizaciniais sumetimais Lietuvos partizanų Dzūkų grupės teritorija nustatoma: pagrinde Alytaus ir Seinų apskritys ir tie kaimyninių apskričių valsčiai, kurie organizaciniai (...) paminėtų apskričių įtakon.

2. Dzūkų grupės teritorija suskirstoma į 3 mobilizacines apylinkes, atitinkančias 3 partizanų rinktinėms: Vakarų Dzūkijos, Rytų Dzūkijos ir Užnemunės Dzūkijos rinktinės.

3. Vakarų Dzūkijos teritorija – į vakarus nuo Nemuno, rytinė – į rytus nuo Nemuno. Šiaurinės Dzūkijos teritorija bei skiriamoji su pirmom dviem bus nustatyta vėliau.

4. Vakarinės Dzūkijos partizanų rinktinei mobilizuoti ir vadovauti laikinai skiriamas ltn. Alseika.

5. Rytinės Dzūkijos partizanų rinktinei mobilizuoti ir vadovauti laikinai skiriamas kpt. Giraitis.

6. Rinktinių vadams įsakoma toliau centralizuotai tęsti pradėtą organizaciniai mobilizacinį darbą pagal grupės štabo duotus nurodymus ir (...) operacinio plano metmenys, kurias asmeniškai pristatyti grupės štabui.

7. Rinktinių vadai pristato grupės vadui tvirtinti jų parinktus batalionų ir kuopų vadus bei mobilizacinius komendantus pagal ant (...) nurodytą mobilizacinio darbo formą.

/parašas/

L. P. Dzūkų Grupės Vadas

Dokumentas Nr. 6Štabų formavimas · Įsakymas Nr. 17, 1945 10 24

Štabų formavimas

L. P.

Dz. Št.

Nuorašas

Dzūkų miškai, 1945. 10. 24.

Dzūkų grupei

Įsakymas Nr. 17.

1. Geležinio Vilko rinktinės vadas Viršaitis nuo rugsėjo mėn. 5 d. atleidžiamas atostogų. Jo pareigas laikinai eiti Šernui.

2. Druskininkų bataliono vadas Juozaitis nuo rugsėjo mėn. 15 d. atleidžiamas atostogų. Jo pareigas laikinai eiti pavaduotojui Balučiui.

3. Šarūno rinktinės vadas Alseika nuo spalio mėn. 23 d., jam pačiam prašant, atleidžiamas iš pareigų ir išbraukiamas iš partizanų sąrašų.

4. Šarūno rinktinės partizanas Paberžis, pradėjęs 1945 m. vasario mėn. Šarūno rinktinės organizacinį darbą, nuo š. m. balandžio mėn.7 d. tvirtinamas Šarūno rinktinės vado adjutantu. Nuo spalio 20 d. adjutantas Paberžis pakeičia slapyvardę į Taurą.

5. Grupės štabo II skyriaus viršininkui Daktarui laikinai eiti I skyriaus viršininko pareigas.

6. Grupės štabo II skyriaus viršininko pavaduotojas Jūrininkas nuo š. m. spalio mėn. 24 d. iš einamųjų pareigų atleidžiamas ir skiriamas grupės vado kariniu adjutantu.

7. Iki šiol nepriklausomos partizanų grupės vadas Mindaugas, dirbęs partizanų organizacinį darbą nuo 1944 m. spalio mėn. 3 d. slapyvarde Varpas, nuo š. m. spalio mėn. 24 d. skiriamas grupės vado adjutantu mobilizaciniams klausimams.

8. Seinų rinktinės vadas Gediminas, kaip nėjęs jam pavestų pareigų, nuo pat paskyrimo dienos išbraukiamas iš partizanų sąrašų.

Nuorašas tikras :

Daktaras II skyriaus viršininkas

/pas./ Kazimieraitis grupės vadas

Atsiminimai · 1947Klaidų nekartokime

1947 m. balandžio 23 d. suėjo dveji metai, kaip prie C kaimelio žuvo penki a. a. Šerno dalinio partizanai. Tai buvo jauni ir tvirti vyrai – kaip ąžuolai. Nelaimingosios dienos išvakarėse, prieš pat saulės nusileidimą, dalinys po tolimo žygio apsistojo poilsiui C kaimelyje. Dalinį sudarė apie 50 gerai ginkluotų vyrų. Be asmeniškų ginklų, jie turėjo keturis vokiškus ir du rusiškus naujus kulkosvaidžius. Dalinio vado pavaduotoju buvo (tame žygyje) Jurginas, kaip visuomet buvo geroje nuotaikoje, kupinas energijos ir iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad savo jėgomis pasitikėjimas. Pačiu ramiausiu nakties metu buvo gautos žinios, kad už 5 km į S kaimą atvyko apie 70 rusų kareivių dalinys su lauko virtuve ir vienu raitu žvalgu. Dalinio vadas, išnagrinėjęs gautą pranešimą, priėjo trumpos išvados, kad rytojaus dieną rusų dalinys gali pasirodyti C kaimelyje. Sustiprinę pastovio apsaugą, partizanai pasiliko vietoje iki ryto. Gavę naują pranešimą, kad rusai pasirodė apylinkės kaimuose, a. a. Šernas nusprendė, jeigu reikės, su jais susitikti, geriau miške, kad nenukentėtų gyventojai. Balandžio 23 d. apie 11 val. partizanų dalinys išvyko pietų kryptimi ir už poros kilometrų, perėjęs didelę balą, apsistojo pietums ir susitvarkyti tolimesniam žygiui. Buvo apsistota ant aukštumėlės už balų tako. Pozicija buvo patogi gynimuisi. Sargybiniui buvo pavestas vokiškas kulkosvaidis.

Partizanams išvykus iš C kaimelio, po trijų valandų jame pasirodė rusų dalinys. Rusai tuojau pastebėjo daugelio žmonių pėdas. Apie parą išbuvę smėlėtam C kaimely, partizanai iš tikrųjų buvo palikę daug pėdsakų. Buvo aiškiai matyti, į kurią pusę nužygiuota. Porinio vežimo giliai įsirėžusios vėžės ir dviejų jojamųjų arklių pėdsakai. Apklausinėję gyventojus, rusai skubiai išvyko su priekine apsauga partizanų pėdomis. Raitasis bolševikų žvalgąs, apie 150 m prijojęs prie partizanų, pastebėjo pabalnotus arklius ir sugrįžęs apie tai pranešė savo vadui. Rusų dalinys pasidalino į dvi grupes. Pirmoji grupė buvo gavusi uždavinį užeiti partizanamas iš priešingos pusės.

Partizanų sargybinis visus bolševikų judesius galėjo aiškiai laiku pastebėti iš apsaugos posto. Tačiau, reikia manyti, kad jis miegojo / arba buvo iš apsaugos posto pasišalinęs. A. a. Šerno nuomonė buvota, kad sargybinis miegojo. (Originale ši sakinio dalis išbraukta raudonu pieštuku – red. past./ Jis paties likimo buvo nubaustas nusikaltimo vietoje. Jį pervėrė pirmosios bolševikų grupės kulkos. Ta

Rankraščio puslapis: Klaidų nekartokime
Rankraščio puslapis · rastas buvusiame KGB archyve

pati grupė tad ir užpuolė partizanus, sėdinčius prie laužo. Partizanai išsisklaidė ir skubiai traukėsi, bet, sutikę antrąją bolševikų grupę metėsi į balą. Partizanai atsišaudė silpnai ir netaikliai; pirmu bolševikų smogiu jie neteko dviejų kulkosvaidininkų, o du kulkosvaidžiai liko prie laužo. Iš viso partizanai neteko penkių vyrų. Iš bolševikų pusės buvo vienas sunkiai sužeistas. Po trijų dienų aš su grupele partizanų nuvykau nelaimės vieton plačiau ištirti ir palaidoti žuvusius. Radome baloje gulinčius penkis lavonus. Kritusių vyrų kišenės buvo išverstos, trijų apavas nuautas. Pasirinkome gražų miške kalnelį ir ten juos palaidojome. Prie kapo pasakiau trumpą žodį, sukalbėjom maldą. Nė vieno iš kritusių nepažinau, nė vieno kovos vardo nežinojau ir dar iki šiol nepavyko sužinoti. Su manim buvo šie partizanai: Daugirdas, Meškinas, Sakalas, Garnys, Lapelis, Ąžuolas ir Kiškis.

Dabar po dviejų metų, liūdnai prisiminus anuos kritusius Lietuvos ąžuolus, kyla klausimas: Kas kaltas, kad jie žuvo? Atsakymas aiškus – jie žuvo dėl sargybinio nesąžiningumo ir apsileidimo. Mūsų gyvenime yra buvę daug pavyzdžių, kaip kartais draugas draugų gyvybėmis žaidžia. Ši skaudi pamoka turi būti įspėjimas, kad nesąžiningas pareigų vykdymas nelieka be blogų pasekmių. Tad prisiminkime klaidas, kad jų nekartotume!

1947 m. balandžio 23 d. PETRAITIS

Meškai

Lp

Merkio rinktinė II br.

1947 m. IV. 26 d.

Atsiminimai · 1946Bijūnas ir jo veikla

Bijūnas gim. 1913 m. Kabelių k., Marcinkonių valsč., Alytaus apskr., neturtingų valstiečių šeimoje. Pradžios mokyklą baigė pirmuoju mokiniu gimtajame kaime.

Būdamas nors ir rinktinių gabumų, dėl sunkios materialinės būklės toliau mokytis negalėjo, tik tuometinių švietėjų ir paties mokslo siekimo dėka prie Vytauto Didžiojo gimnazijos Vilniuje išlaikęs egzaminus įsigijo dviejų gimnazijos klasių pažymėjimą.

Pamilęs tėvynę mokykloje, neušmiršta jos ir vėliau. Vadovauja jaunimui organizacijose, rengia viešus vakarus, dalyvauja „Šv. Kazimiero draugijos“ bibliotekos skaityklos Kabeliuose organizavime ir kitur. Sulaukęs 21 metų amžiaus pašaukiamas kariuomenėn būtinos tarnybos atlikti. Nors ir svetimos tautos kariuomenėje būdamas nepraleidžia progos įsigyti karinio mokslo žinių. Čia

Rankraščio puslapis: Bijūnas ir jo veikla
Rankraščio puslapis · rastas buvusiame KGB archyve

priimamas mokomon kuopon. Ją baigęs vadovauja skyriui. Atlikęs tarnybą, grįžta tėviškėn jaun. puskarininkio laipsniu.

1939 m. rugpjūčio mėn. mobilizuojamas lenkų kariuomenėn, o kilus karui po dviejų savaičių kautynių patenka vokiečių nelaisvėn. Išgyvenęs nelaisvėje nors ir skaudžių pergyvenimų, nenuleidžia rankų, bet imasi toliau dirbti anksčiau pradėtąjį darbą. Gudri akis pamato enkavedistų padarytas skriaudas tautai ir kraštui. Taip pat supranta ir vokiečių užmačias lietuvių tautos atžvilgiu. Pats įsteigęs krautuvėlę, stengiasi vietos gyventojus aprūpinti būtiniausiais reikmenimis. Remia susikūrusį Gardine tautinį lietuvių komitetą, šelpia medžiaginiai Gardino lietuvių pradžios mokyklą ir progimnaziją. Šalia to tampa pogrindžio organizacijos nariu, platina laikraštukus ir pan. Vėliau atsiradus žydų ir gudų raudoniesiems plėšikams, kurie iš Gudijos rajonų atvykdavo ir plėšdavo lietuvių gyvenamąsias vietoves pradėjus nuo adatos ir baigiant paskutiniąja karve, Bijūnas stoja jiems skersai kelio. Organizuoja savisaugos būrelį tikslu apsaugoti lietuvius nuo plėšimų ir žudynių. 1944 m. liepos mėn. 15 d. Bijūnas su ginklu rankoje jau miške. Miške susidaro 8 žmonių grupelė, kuriai Bijūnas jau kaip puskarininkas vadovauja. Grupelė pradeda partizaninį gyvenimą, renka ginklus, sprogstamą medžiagą, bei stengiasi sužinoti, kur randasi, kad reikalui atėjus galima būtų juos panaudoti tėvynės labui. Grupelė nesitenkino tik savo saugojimuisi, bet daro žygių sujungti bei nustatyti ryšį su kitais besislapstančiais tėvynainiais. Po kelių nevaisingų žygių ryšio nustatymo reikalu grupelę užklumpa šalnos. Pradedama rūpintis žiemojimu. Tam reikalui iškasami žemėje trys barakai. Iškritus sniegui 1944 m. gruodžio mėn. iš 24 į 25 d. naktį grupelė jau bunkeryje, kuriame įtaisytos po du gulėti lovos, plytų krosnelė, pritaikyta virimui ir pašildymui. Barakas turėjo du į priešingas puses išėjimus, kuriuose užmaskuoti ir paruošti šaudymui stovėjo po kulkosvaidį. Po poros dienų gyvenimo bunkeryje gaunama žinia, kad yra atvykę trys ginkluoti vyrai iš anapus Merkio ir nori su mumis pasimatyti. Bijūnas pastebi, kad mūsų žygiai nenuėjo visai už nieką, o rado savo atgarsį, kad ir mes dar galėsime prisijungti prie organizuotų Lietuvos partizanų, nors kartu pabrėžė reikalingumą laikytis su atvykėliais, kol bus aišku, su kuo turima reikalo.

Pasirodė, kad tai buvo a. a. Siaubas su savo vyrais, kurių tarpe buvo šio krašto vyras Arys. Bijūno ir visos grupelės nustebimui, papasakoja Siaubas, kad Lietuvoje nėra organizuoti partizanai, trūksta vadų, kurie nustatytų veikimo gaires, ryšį ir pan. Bijūnas pilnas nusivylimo pabrėžia, lauksim pavasario, gal kas daugiau paaiškės. 1945 m. sausio mėn. 6 d. prigarmėjo visa apylinkė raudonųjų NKVD miškams valyti. Tą patį rytą siunčiamas part. Y į L kaiman žinių ir maisto atgabenti, kuris daugiau nebegrįžta, o patenka rusų naguose. Apie 10 val. abiem pusėm prabilda kacapai, krėsdami miškus. Mūsų neaptinka, taip pat neišduoda suimtasis. Siaubas išvyksta atgal. Devyniukė su Bijūnu priešaky lieka ir pasikalbėjimais įvairiomis temomis bei šposavimu praleidžia niūrų žiemos metą.

1945 m. kovo mėn. 10-12 d. išdavikas Grinkevičius Jurgis, dabar istrebitelius Marcinkonyse, susekė ir išdavė esamą miške bunkerį. Laiku įspėta grupelė pasitraukė.

1945.II.3 d. Bijūnas susipažįsta su Kazimieraičiu, bendrai apsvarsto apgailėtinus partizanų reikalus ir kviečia p. Kazimieraitį vadovaut. Kovo mėn. 6 d. p. Kazimieraičio patarimu grupelė daro žygį į N. kaimą tikslu įsigyti radijo aparatą. Rekvizuojami du Filips firmos 3 lempų aparatai ir vienas sugedęs akumuliatorius. Aparatai yra, bet trūksta baterijos ir akumuliatoriaus. Čia ateina į pagalbą tarnautojai Žaibas, Stumbras ir Bakšiūnas remia finansiniai, o pastarasis net darbu, važinėdamas šen ir ten įvairiais reikalais. Kovo 8 d. p. Kazimieraitis pirmą kartą atlanko grupelės stovyklą Nr. 2, susipažįsta su partizanais, apžiūri radijo aparatus, paaiškina partizanų reikšmę, jų uždavinius ir jų sunkų, bet kilnų darbą tautai. Bijūnui pasiūlius, suplanuojama nauja stovykla vidury Astravo miškų. Dabar prasideda naujas jau pilnai partizaninis gyvenimas. Čia Bijūnui tenka daugiausia rūpintis stovyklos, radijo ir kitais reikalais. 1945 m. gegužės mėn. pradžioje užmezgamas ryšys su p. Juozaičiu. Gegužės mėn. 16 d. p. Juozaitis atvyksta į naują stovyklą ir susipažįsta su p. Kazimieraičiu. Tuoj po to atvyksta ir p. Šernas. Atsiranda reikalas leisti ir laikraštuką. Bijūno pastangomis užmezgiamas ryšys su Ėgliumi, iš kurio gaunama rašomoji mašinėlė ir rotatorius. Išleidžiami partizanų drausmės nuostatai, priesaikos tekstas, mobilizaciniai nurodymai. Taip pat partizanai paskirstomi į batalionus, kuopas ir t. t.

Bijūnas skiriamas kuopos vadu. 1945 m. gegužės mėn. 21 d. Bijūnas su 12 kovos draugų priima priesaiką. Naujas kuopos vadas Bijūnas dar intensyviau imasi darbo visose srityse, bet 1945 m. birželio 16 d. išduotas barakas ir pakely į jį 9 val. ryto netikėtai kacapų užkluptas ir nelygioj kovoj žūsta.

Bijūnas žuvo, bet mums likusiems paliko darbo ištvermės ir pasišventimo savo tautai, pavyzdį. Tebūnie lengva jam Lietuvos žemelė.

1946.VIII.19

RAMONAS PETRAS

Rinktinės vadas II Bu vadas

Atsiminimai · Genys · 1946Pirmieji žygiai

1945 metais balandžio 15 dieną pirmas ir geriausias mano draugas partizanas Liepa, parėjęs iš P kaimo su partizanu Profesoriumi, kviečia mane eit prie būrio, kurį organizuoja būrininkas Jurginas, aš tuo laiku slapsčiausi su dabartiniu būrio vadu Vytu. Sukaupęs visas mintis, nutariau, žūtbūt už visas padarytas mūsų broliams skriaudas priešui atsidėkoti švinu.

Pasiėmiau sunkų kulkosvaidį ir apie 600-tus šovinių, ir visi trys išžygiavom link P kaimo. Eidami pro L ežerą, išbandėm savo geriausią kovos draugą kulkosvaidį. Veikė labai gerai – priešą vaišint bus kuo. Atžygiavę P miškan radom bunkerį, kuriame gyveno tos apylinkės partizanai. Iš viso jų judesio buvo galima spręsti, kad čia susirinkimo vieta. Tą pačią dieną apie trečią valandą po pietų atžygiavo būrys P-čių apie penkiolika vyrų, visi atrodo linksmi ir narsūs, tartum ims tą pačią dieną ir iškovos tėvynei laisvę. Susirinko apie 25 vyrai, leidžiantis saulei persikėlėm per upę ir nužygiavom N kaiman, kur radom būrio vadą Jurginą su keliais vyrais. Būrio vadas įsakė visiems eit vakarieniaut ir po vakarienės nurodė susirinkimo vietų prie jo gyvenamo namo. Po vakarienės susirinko virš 30 vyrų ir apsinakvojom čia pat. Rytojaus rytą suvalgę pusryčius ir pasirūpinę maisto išžygiavom atgal į P mišką. Čia būrio vadas išrikiavęs pranešė, kad šitam miške yra vagių grupė, kuriuos reikia nuginkluoti. Vagis apsupom, paėmėm kulkosvaidį, du pistoletus ir porą šautuvų. Iš tos grupės kai kuriuos priėmėm į partizanų eiles, o tris pavedė man ištardyti ir įsakė fiziniai nubausti, aš taip ir padariau.

Tada būrio vadas išrikiavo visą būrį, suformavo į keturis skyrius ir išžygiavom. Atžygiavę T kaiman apsinakvojom. Čia pernakvoję ir pasirūpinę maisto, išžygiavom Z kaimo link. Čia apsinakvojom visas būrys dvejuose namuose.

Rankraščio puslapis: Pirmieji žygiai
Rankraščio puslapis · rastas buvusiame KGB archyve

Rytojaus rytą, tai buvo 18-ta balandžio, būrio vadas pranešė, kad mobilizuosim šito kaimo mokytoją (karininką), kuris mūsų bus vadas (mat, jų buvo susikalbėta iš anksčiau). Keli vyrai apsirengę rusų uniformą, kad žmonės nesuprastų, nuėjo į kaimą išsivesti mokytojo.

Tuo momentu dengta mašina atvažiavo keli rusai ir susilaikė ties mokykla. Mūsų vyrai pasislėpė tarp trobesių ir sekė rusų judesį. Būrio vadas su kitais vyrais prie pat kaimo užėmė poziciją ir pasiruošė kautynėms, jeigu areštuos mokytoją mūsų brangų vadą (karininką). Kai mašina sustojo, mokytojas per užpakalinį langą paspruko į mišką. Jis puikiai žinojo, kad jį NKVD seka. Keli rusai, nuėję į mokyklą, apsidairė ir niekam nieko nesakę išėjo, susėdo į mašiną ir nuvažiavo Varėnos link. Mūs vyrai, kurie buvo kaime, sugrįžę pranešė, kad mokytojas yra pasprukęs į mišką. Suradę mokytoją miške nuo kaimo pietų pusėj, tie patys vyrai, kad žmonės nesuprastų, kad tai partizanai, mokytoją lyg areštuotą nusivarė į jo būstą, padarė smulkią kratą, išmėtė knygas, atėmė dokumentus ir areštuotą atsivarė į mišką.

Visi buvom patenkinti ir džiaugėmės, kad turim gerą vadą (karininką). Mūs krašte karininkų buvo trūkumas. Iš džiaugsmo, kad turim karininką, visi bendromis mintimis su ponu vadu priešaky nutarėm suduoti pirmą smūgį Rudnios stribokams.

Atžygiavę į K kaimą, pasiėmėm 2 padvadas dėl sužeistųjų. Minimam kaime vadas būrį perskyrė į dvi grupes. Pirmai grupei, kuriai vadovavo skyrininkas Berželis, įsakė pult Rudnią iš Žiemių pusės, o antrą grupę pats vadas nusivedė kita upės puse iš vakarų pusės, kur ir aš buvau. Puolimas turėjo įvykt 19 balandžio trečią valandą ryto pagal sutartą ženklą. Pirmos grupės uždavinys – prišliaužt prie istribokų būstinės ir raketomis padegt, kad būt šviesu priešą vaišint. O mes turėjom pult iš vakarų pusės. Pirmai grupei nepasisekė prieit prie pat namų, šunys ėmė lot, istribokų sargyba davė tris šūvius, turbūt užgirdo judesį. Elektros šviesa užgeso. Mūs vyrai, supratę, kad priešas pastebėjo, nieko nelaukdami puolė. Priešas stengėsi užimt poziciją ant kapų, bet nusivylė, mūsų vikrūs vyrai pasistengė užimt pirma ir priešo neprileido su tiršta kulkosvaidžių ugnimi. Vadas nervinosi, kad nepasisekė priešą užpulti mieganti, mūs grupė dar nebuvo priėjus pozicijos. Mes, matydami, kad mūs draugai kaunasi, nelaukdami vado įsakymo, kai vilkai įgudę puolėm iš vakarų pusės. Vadas sekė mūs judesius, vyrai visi kaip vienas tartum komanduojami visi supranta puolimo eigą ir stengiasi kuo greičiau arčiau priešo užimt poziciją. Mūs kulkosvaidžiai kaip muzikantai graina. Istribokų lizdas jau dega. Priešas, matydamas, kad jau šilta iš visų šonų, išlakstė kur ką kojos nešė. Aš iš to džiaugsmo, kad priešą nugalėjom ir jo lizdas dega, uždainavau jiems rusišką dainą „Och, zima, zimuška očin cholodna bila.“

Vadas mane subarė, kam aš dainuojąs. Vadas tikėjosi, kad priešas gali užpult iš užpakalio. Bet kur tau! Priešo liko tik pėdsakai, ir tie nežymūs, kas į Varėną, kas į Roduinę išbėgiojo. Vadas davė ženklą (raketa) nutraukt ugnį ir pašeimininkaut miestely. Mane su kulkosvaidžiu pastatė užpakalinėj saugoj nuo Marcinkonių. Būrininkas su keliais vyrais pirmas įšoko miestelin ir iš automatų tratino priešui languose. Pirma grupė, nesupratus vado ženklo nutraukt ugnį – pasitraukė, mat jie buvo užmiršę sutartus ženklus. Vadas, sužinojęs, kad pirma grupė pasitraukė, įsakė man bėgt miestelin ir pranešt būrininkui, kad kuo greičiau pasitrauktų. Aš su dviem vyrais, kurie man padėjo aptarnaut kulkosvaidį, įsprukau miestelin ir pranešiau vado įsakymą. Bet mes greit neišėjom, buvo daug darbo: atplėšėm kalėjimą, išleidom kalinius, sunaikinom valsčiaus ir NKVD inventorių. Sužinoję – NKVD turi arklius, bet stipriai užrakinti, susiradę kirvius su būrininku iškirtom arklidės duris ir radom tris arklius, du balnus ir vežimą. Būrininkas ir partizanas Povas du arklius pasibalnojo, o aš trečią pakinkiau į vežimą, kiti draugai paėmė civilių dvi padvadas. Vieną padvadą pridėjom šovinių ir ginklų, kurių priešas nespėjo išsinešt, kitas dvi pridėjom aprangos ir maisto. Būrininkas su Partizanu Povu raiti, o mes su gurguolėm, linksmai išdardėjom Vakarų link.

Vadas visada seka kiekvieną partizaną, kas ko vertas, mat būta visokių. Po poros dienų žygio išrikiavo, apibūdino organizacinį darbą ir partizaninę kovą, kai kuriuos paskyrė pareigom, mane paskyrė ūkvedžiu. Vadas, suformavęs tvarkingai būrį, vedė vakarų link. Jo buvo užsimojimas suduot smūgis Druskininkų istribokams.

Atvažiavom C kaiman, tai buvo 1945 m. balandžio 22 d., apie trečia valanda po pietų. Apsistojom poilsiui, čia susitinkam su vietiniais partizanais Juozaičio grupe 11-ka vyrų, pasidalinę bendromis mintimis, pavakarieniavę išsiskirstom poilsiui. Vadai susitarė sargybą nešt bendrai. Aš, kaipo ūkvedys, pašėręs arklius nuėjau gulti. Vadas su keliais vyrais kur tai išvažiavo parūpint rytdienai maisto. Naktį mane pabudino ir pridavė viską, ką buvo atvežę.

Rytojaus rytą, tai yra 23 balandžio, saulė liūdnai tekėjo tartum jausdama mūsų nelaimę, žmonės pradėjo važiuot į Ratnyčios bažnyčią. Šitos parapijos atlaidai buvo šv. Jurgio. Gavom žinių, kad K kaime pasirodė Marcinkonių istribokai su rusais. Vadas smulkiau pasiteiravęs liepė pasiruošt, bet sargybai užgirdus mašinos urzgimą vadas davė įsakymą iš kaimo pasitraukt į mišką. Juozaičio grupė išžygiavo anksti savais keliais. Neišbrendamomis pelkėmis apie pusantro kilometro nuo kaimo pasitraukėm, čia radom salą – labai saugią vietą apsistojimui.

Vadas, apžiūrėjęs postus, skyrininkams įsakė pastatyti sargybas, pats su būrininku pasitraukė nuošaliai ir ką tai planavo. Visų nuotaika gera. jaučiasi ramiai, kurie tarnavę ulanuose, pasiėmė pabalnotus arklius ir ėmė išdarinėti visokius numerius.

Dangus apsiniaukė, girią užklojo tamsūs debesiai, lietus ėmė purkšti, vyrai susikūrė ugnis ir reikalavo pietų. Aš savo kulkosvaidį išėmiau iš vežimo pastačiau pozicijon ir pradėjau dalint pietus. Kiekvienam daviau po vieną kiaušinį, apie 50 gramų lašinių ir apie 200 gramų duonos. Išdalinęs pietus, pašėriau arklius, duodamas apie po tris kilogramus miežių. Vežime visuomet turėjau bidoną vandens, kaip visuomet taip ir dabar. Myliu aukštesnio išsilavinimo žmogui patarnaut. Pasiėmiau baklagę vandens ir nunešiau vadui po pietų atsigert, kur vadas su būrininku kūreno ugnį, apie 50 metrų nuo mano vežimo.

Tik staiga tarp partizanų pasirodė judesys. Kurie buvo vienoj pusėj salos, šautuvais rodė ženklą, kad arti priešas, aš pasileidau bėgt prie ginklo. Iš po Ėglių keli rusai žvėrišku balsu suriko ant manęs „stanavis“. Nuo kulkosvaidžio buvau apie trijų metrų atstume, o rusai nuo manęs apie penkiolika metrų. Atidarė į mane ugnį, aš mečiaus į girią, kelios kulipkos prazvimbė pro galvą, aš greit pranykau girios tankmėje. Prisiglaudęs prie medžio klausau, kaip verda saloj smarki kova. Ar mano draugai, ar tai priešas suriko skausmingu balsu. Nurimo kova girdžiu švilpukas. Maniau, kad vadas duoda komandą pult priešą, pasileidau bėgt atgal, bet nepažįstami balsai suriko „ura“, supratau, kad puola priešas. Vėl užvirė baisi kova. Keli sprogimai granatų. Pasirodo, kad mūsiškiai ginasi granatomis, nes šautuvus buvo palikę prie ugnies per netikėtą užpuolimą.

Visi jautėsi ramiai, sargyba buvo stipri. Bet vienas sargybinis kulkosvaidį paliko poste, o pats nuėjo prie ugnies. Nepastebimai priešas mus apsupo. Taip per nedrausmingą sargybinį palaidojom penkis vyrus, palikom šešis kulkosvaidžius ir keletą šautuvų. Rusų buvo aštuoniasdešimt, kiek jų žuvo tikrų žinių neturiu.

1946.XI.11

Šaltinis: Dzūkų grupės štabo veiklos dienoraštis. Dokumentai. Faktai. Komentarai. Parengė Algis Kašėta, iš rusų kalbos vertė H. Rimkus. „Laisvės kovų archyvas“, Nr. 9, 1993. Tekstas skelbiamas pagal publikaciją; akivaizdžios skenavimo klaidos datose pažymėtos.