Kas čia įvyko
1944 m. rugpjūčio pabaigoje J. Vitkus atvyko į Kabelius ir įsidarbino girininkijos buhalteriu. Rudenį susipažino su vietos vyrais ir pasirinko Kazimieraičio slapyvardį. 1945 m. balandžio 4 d. kovotojų sueigoje Bijūnas pakvietė jį vadovauti, gegužės 6 d. nutarta suvienyti Dzūkijos partizanus į Dzūkų grupę, o gegužės 7 d. įsteigtas jos štabas.
Pirmoji vadavietė buvo Astravų pelkėse prie Grūdos. Gegužės 1 d. jis pats suderino radijo imtuvą su baterija iš cinko, varinės vielos ir mėlynojo akmenėlio. Birželį Kabeliuose jį sulaikė NKVD – galva buvo subintuota dėl voties, ir jis išsigelbėjo apsimesdamas ligoniu.
1945 m. birželio 17 d. NKVD užpuolė Bijūno stovyklą, Bijūnas žuvo. Kitą dieną Kazimieraitis galutinai pasitraukė iš legalaus gyvenimo.
„Tą pačią dieną Kazimieraitis galutinai nusprendė pasitraukti iš viešojo gyvenimo ir pereiti dirbti tik su žaliukais.“
Dzūkų grupės štabo dienoraštis, 1945 06 18
Ką pamatysite
- Kabelių kaimas, kuriame gyvena jį prisimenančių žmonių vaikai ir anūkai.
- Atminimo ženklai Kabeliuose ir Astravų pelkėse – [patikslinti].
Merkio stovykla ir laiškai „iš ramiųjų Dzūkijos miškų“.
07 · 1945 09 27 – 1946 01 12Skroblus, RudnelėŽieminė vadavietė, užpulta 1946 m. sausio 12 d.
06 · 1945 08 02NedzingėSusitikimas su A. Ramanausku-Vanagu.
Šaltiniai: V. Vitkus, „Pulkininkas Kazimieraitis“, 2-asis leid., Kaunas, 2017, p. 54–58, 155–157, 209–214. Žemėlapis schematinis, tikslias koordinates ir maršrutus tikslinsime su muziejumi.