Kas čia įvyko
1940 m. rugsėjį sovietai panaikino Karo mokyklą, ir J. Vitkus buvo perkeltas į Vilnių (gyveno Antakalnio g. 12b-1). 1941 m. birželį, prasidėjus karui, su pulkininku Karoliu Dabulevičiumi atsiskyrė nuo ešelono ir grįžo į Vilnių. Rugpjūtį tapo miesto savivaldybės butų ir nekilnojamojo turto skyriaus viršininku, gruodį šeima persikėlė į butą Kudirkos g. 4-2.
1942 m. jis tapo Lietuvių fronto karinės organizacijos „Kęstutis“ Vilniaus štabo nariu ir vadovu. Nuo 1942 m. lapkričio iki 1944 m. pavasario dėstė LLA pogrindinėje karo mokykloje. 1943 m. lapkričio 30 d. tarėsi su Armijos Krajovos Vilniaus apygardos vadu A. Krzyżanowskiu.
1943 m. Vėlinių dieną Vilniaus kapinėse jis pasakė žmonai, kad nuojauta kužda: jo kapo šeima neturės.
„…dirbame visi su geru nusiteikimu, nes dirbame geresnei, šviesesnei Vilniaus ir Lietuvos ateičiai.“
Laiškas mamai, 1942 m. Motinos diena
Ką pamatysite
- Memorialinė lenta Pamėnkalnio g. 24, buvusioje „Kęstučio“ būstinėje, atidengta 1993 m. liepos 3 d.
- Jo vardo gatvė Lazdynuose. Antakalnio kapinėse nuo 2023 m. – jo kapas (žr. 12 vietą).
Palaidotas su valstybine pagarba, netoli Vanago.
02 · 1920–1948Kaunas, PanemunėKaro mokykla, inžinerijos batalionas ir šeimos namai Panemunėje.
04 · 1945 04 04KabeliaiSueiga, po kurios jis pradėjo vadovauti Dzūkijos partizanams.
Šaltiniai: V. Vitkus, „Pulkininkas Kazimieraitis“, 2-asis leid., Kaunas, 2017, p. 40–46, 151–154, 180; atminimo vietų sąrašas, p. 272. Virtuali paroda „J. Vitkus-Kazimieraitis“ (virtualios-parodos.lt). Žemėlapis schematinis, tikslias koordinates ir maršrutus tikslinsime su muziejumi.